„Vilniaus brigados“ vadeivos – bendrame kape
Borisas Dekanidzė (gim. 1962 m.) - „Vilniaus brigados“ vadeiva. Už žurnalisto Vito Lingio nužudymo organizavimą nuteistas mirties bausme. 1994-iais nagrinėjant V. Lingio nužudymo bylą Aukščiausiajame Teisme buvo akredituota apie 50 žurnalistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos valstybių, Amerikos, Rusijos. 1995-ųjų liepos 12 d. B. Dekanidzė buvo sušaudytas. Tai buvo paskutinė Lietuvoje įvykdyta mirties bausmė.
2010 m. sava mirtimi mirė „Vilniaus brigados“ idėjiniu tėvu vadintas B. Dekanidzės tėvas Georgijus (gim. 1937 m.). G. Dekanidzė dar sovietų laikais Vilniuje subūrė gaują, iš kurios vėliau atsirado „Vilniaus brigada“, ir jai vadovauti ėmė B. Dekanidzė. Tėvas buvo laikomas pagrindiniu gaujos vadeivos konsultantu.
Geniukas palaidotas Karveliškėse
Eugenijus Svirnelis, pravarde Geniukas (gim. 1963 m.), „Vilniaus brigados“ narys. Po V. Lingio nužudymo, 1993 m., „brigada“ skilo. E. Svirnelis su dar keliais gaujos nariais pradėjo savo kontrabandos „verslą“. Tai jiems gerai sekėsi. Tačiau kiti „brigadininkai“ nesutiko su Geniuko ir kompanijos atsiskyrimu, norėjo gauti dalį iš jų veiklos. E. Svirnelis nesutiko dalintis, todėl per kelis metus buvo surengti net keli pasikėsinimai į jo ir jo bendrininkų gyvybę. Bet pasikėsinimai buvo nesėkmingi.
Laisvėje esantys „Vilniaus brigados“ nariai ėmė ieškoti profesionalo, kuris pagaliau sudorotų Geniuką. Apie tai sužinoję organizuotą nusikalstamumą tiriantys pareigūnai surengė sudėtingą operaciją. „Brigados“ užsakymo nužudyti E. Svirnelį ėmėsi tariamas žudikas profesionalas iš Lenkijos (Lietuvos pareigūnų prašymu, iš Lenkijos atvyko spec. tarnybos operatyvininkas, apsimetęs žudiku).
Geniuką pareigūnai paslėpė konspiraciniame bute ir saugojo. O nužudymo užsakovams buvo pateiktos nušauto Geniuko nuotraukos (jis buvo nufotografuotas miške iškastoje duobėje su pomidorų padažu apipilta galva). Po to, kai užsakovai atsiskaitė už įvykdytą darbą, jie buvo sulaikyti, už grotų atsidūrė Viačeslavas Zaboronokas (Kozlik), Olegas Mikulevičius (Oležka) ir Viktoras Akmanavičius (Gorbatyj). Kurioziška, kad susitikimuose su tariamu žudiku dalyvaudavo ir „brigados“ garsenybė Tadeušas Vasilevskis (Gibon), tačiau jis visą laiką būdavo visiškai girtas ir tik voliodavosi fone, todėl už žmogžudystės organizavimą atsakomybės išvengė.
„Žaliųjų“ kapai kuklūs
Anatolijus Tomilinas, pravarde Zelionyj (Žalias) (gim. 1955 m.), vadovavo reketininkų ir plėšikų gaujai, kuri iki šiol vadinama pagal jo pravardę - „Zelionyje“ (Žalieji). A. Tomilinas ir Igoris Zorkinas (Baronas) 1992-ųjų rugsėjo 9 d. buvo sušaudyti Vilniuje, Šeimyniškių g., bokso salėje.
Tuo metu „Vilniaus brigada“ vienijo sostinėje veikusias gaujas. Paklususieji privalėjo mokėti 10 proc. savo pajamų į „obščiaką“ - bendrą kasą. „Zelionyje“ nepakluso, siekė likti niekam nepavaldūs. Jie ne kartą susitikinėjo ir derėjosi su „brigada“, bet be rezultatų.
„Brigadininkai“ baisiai niršdavo, kai atėję susirinkti duoklės iš Gariūnų prekiautojų, kioskelių savininkų, kt. verslininkų, išgirsdavo, kad šie jau sumokėję „žaliesiems“.
Surasti A. Tomiliną buvo lengva – jis kasdien sportuodavo toje pačioje salėje Šeimyniškių g. Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos žiniomis, rugsėjo 9-ąją į šią sporto salę atvažiavo keturi „brigadininkai“ - vienas šaudė iš automato „Kalašnikov“, kiti stebėjo. Daugybe kulkų buvo suvarpytas ir A. Tomilinas, ir I. Zorkinas. Beje, rikošetavusi kulka sužeidė ir vieną iš „Vilniaus brigados“ vadeivų Viktorą Polonskį (Vesnuška).
Netrukus po to buvo nužudyti dar du „žaliųjų“ gaujos nariai. Tačiau net ir tada gauja „brigadai“ nepakluso. „Zelionyje“ tebėra iki šiol. Policijos žiniomis, dabar pagrindinės gaujos veiklos kryptys – narkotikai ir kontrabanda.
Nuskurdęs Ryžyj – dar be antkapio
Romualdas Kanapickas, pravarde Ryžyj (gim. 1962 m.), buvo vienas iš „Sportininkų“ grupuotės, priklausiusios „Vilniaus brigadai“, lyderių. Pasak pareigūnų, buvo labai aktyvus. Žlungant „brigadai“ išnyko ir „Sportininkų“ grupuotė. Tada R. Kanapickas bandė šlietis tai prie vienų, tai prie kitų. Pastaraisiais metais buvo nuskurdęs, policijai į akis nekrisdavo, tik kartais padalyvaudavo „strielkose“ (nusikaltėlių pasitarimuose).
Panevėžį terorizavę Psichas ir Kavioras – greta
Įspūdingas Daškės kapas prestižinėse kapinėse
Prestižinėse Kauno Petrašiūnų kapinėse išsiskiria buvusio Lietuvos bokso federacijos prezidento bei nusikalstamo pasaulio autoriteto Remigijaus Daškevičiaus, pravarde Daškė, kapas. Šį kapą puošią įspūdingas paminklas iš pilko granito su natūralaus dydžio bronzine velionio skulptūra.
„Daktarų“ veterano kapas – nieko neišsiskiriantis
Petrašiūnų kapinėse palaidotas ir „Daktarų“ gaujos narys Algirdas Žemaitis, pravarde Kukas.
Nusikalstamo pasaulio veteranas buvo nušautas buitinio konflikto metu 2009 metų kovą. Kaunietį išgertuvių metu pakirto dvi seno bičiulio Valdemaro Labanausko (Labano) paleistos kulkos. Po pusantrų metų trukusio teismo proceso V. Labanauskas dėl žmogžudystės buvo išteisintas – teismas konstatavo, kad Kuką V. Labanauskas nušovė gindamasis.
„Agurkinių“ gaujos nario kapą puošia iškalbingas atvaizdas
Su „Agurkinių“ gauja sietas Rytis Korsakas nuo kulkos krito 2010 metų sausį. Tuomet vyrą prie pat jo namų laiptinės patykoję užpuolikai nušovė tiesiai į pakaušį. 37-erių R. Korsakas mirė vietoje.
Prieš šį išpuolį į R. Korsako gyvybę jau buvo kartą kėsintasi. Vyras buvo pašautas ir sunkiai judėjo - R. Korsakas vaikščiojo pasiramsčiuodamas vaikštyne, jis visam gyvenimui buvo suluošintas 2004 metų pabaigoje, Kauno motelyje „Sandija“ kilusio susišaudymo metu.
Dvi „Vilijos“ žudynių aukos palaidotos greta
Prieš 20 metų Kauną sukrėtė žudynės „Daktarų“ gaujos pamėgtoje „Vilijos“ kavinėje.
Tuomet du kaukėti „Kalašnikovais“ ginkluoti vyrai įsiveržė į kavinę ir ėmė šaudyti. Gaujos vadeivai Henrikui Daktarui tuomet pavyko išsigelbėti, tačiau nukauti buvo penki vyrai - Romualdas Varanavičius, Remigijus Vizgirdas, Andrius Janulevičius, Petras Bulvydas ir Vytautas Kazakevičius.