Toks siūlymas kelia Briuselio pasipiktinimą, nes Vokietijos naudojamos derybinės taktikos vertinamos kaip netaktiškos.
Kompromisas leistų palaipsniui įvesti 95 g/km automobilių išskiriamo anglies dioksido limitą iki 2022 m. bei padidintų superkreditų – mechanizmo, suteikiančio įmonėms daugiau lankstumo – skaičių.
Kaip rašo „Euractiv“, superkreditai suteikia gamintojams galimybę gaminti mažai išmetamųjų dujų išskiriančias transporto priemones, pavyzdžiui, elektromobilius, bei už tai reikalauti papildomų kreditų tam, kad taip pat gamintų ir didelę taršą keliančius automobilius.
Lietuvos atstovės teigimu, pirmininkaujanti ES valstybė rengia konsultacijas dėl galimo kompromiso, kuris, kaip teigia aplinkos ministrai, turėtų suteikti „apribotą papildomą lankstumą“.
Susitikimas už uždarų durų įvyko spalio 30 d., po kurio ateinančią savaitę vyks pasitarimai Europos Parlamente (EP).
Diplomatų nuomone, galutinėje sutartyje gali būti numatytas dviejų metų pereinamasis etapas, per kurį visos ES automobilių gamintojos galėtų pasipelnyti ir be papildomų superkreditų.
Kylant susierzinimui dėl Vokietijos, kuri ne vieną mėnesį vykdė intensyvią lobistinę veiklą, tokios šalys kaip Italija ar Prancūzija nenorėtų suteikti Vokietijai konkurencinį superkreditų gavimo pranašumą.
Vokietijos automobilių gamintojai turi didelių planų, susijusių su elektromobiliais, tokiais kaip „BMW i3“ bei kuro elementais varomi automobiliai, tačiau BMW ir „Daimler“ ir toliau gamina prabangius aukštos kokybės, pelningumo bei sunaudojamo kuro automobilius.
„Suprantu Vokietijos poreikį apsaugoti savo pramonę, tačiau iš esmės tai dviejų Vokietijos įmonių interesai, tuo tarpu pasekmės gali būti ganėtinai radikalios“, - teigė anonimiškumą norėjęs išsaugoti diplomatas.
Spaudimas iš viršaus
Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė Vokietijos automobilių gamintojams palaikymą, teigdama, kad gina vokiečių darbo vietas, bei įtikino kitas ES valstybes nares pritarti sutarties dėl 2020 m. išmetamųjų dujų, kuri buvo patvirtinta šių metų birželį, suplėšymui.
Nuo tada, kai politinė sutartis įstrigo po ne vieną mėnesį trukusių derybų ES lygmeniu, neatrodo, kad ES šalys narės ieško susitarimo iš pradžių.
Tokios šalys kaip Danija, D. Britanija ir Švedija teigia, jog naujasis susitarimas turi būti priimtas greitai bei privalo išlaikyti „aplinkosauginį integralumą“.
ES diplomatai bei aktyvistų grupės teigia, kad toks siūlymas turėtų neigiamų pasekmių aplinkai bei vartotojams, kurie nori deginti mažiau kuro.
Mokslininkai iš Kembridžo ekonometrikos konsultacinės įmonės apskaičiavo, kad ES sutaupytų 70 mlrd. eurų (apie 242mlrd. litų) iš naftos eksporto per metus, jei 95 g/km tikslas būtų pasiektas visoje ES.
Kampanijas rengianti grupė „Transport and Environment“ įsitikinusi, kad naujasis siūlymas, apimantis ir superkreditus, galėtų sėkmingai atidėti ketveriems metams 2020 m. tikslą. Ši grupė paragino ES valstybes nares bei EP atmesti jį.
Šią dieną ES yra sutarusi dėl 2015 m. anglies dioksido 130 g/km vidurkio ES, šio limito paiso arba jį jau beveik pasiekė didelė automobilių gamintojų dalis.