Apatiniai – socialinio luomo atspindys
Nėra tiksliai žinoma, kada atsirado apatiniai drabužiai. Pirmieji įrašai, kuriuose užsimenama apie apatinius apdarus, siekia 3000 m. pr. Kr. Manoma, kad tais laikais senovės Egipte apatiniai drabužiai rodė socialinę padėtį. Aukšto socialinio sluoksnio atstovai juos dėvėjo, o vergai ir tarnai – ne.
Viduramžiais buvo populiaru išsitepti kvapiaisiais aliejais, todėl apatiniai drabužiai saugojo viršutiniuosius, kad neišsiteptų. Tais laikais moterų apatiniai drabužiai buvo ilgi marškiniai. Renesanso laikotarpiu apatiniai pakito. Tuo metu Anglijos karalienės Elžbietos iniciatyva pradėti vilkėti apatiniai drabužiai, ties kurių klubais buvo įsiūtas karkasinis lankas. Vilkint tokią aprangą liemuo vizualiai atrodydavo laibas, o klubai – platūs.
Prieštaringasis korsetas
Korsetus oficialiai pradėta nešioti XVI a. Tai prieštaringiausiai vertinami drabužiai mados istorijoje. To meto moterys, siekdamos išryškinti krūtinę ir sumažinti liemens apimtį, korsetus vilkėdavo kasdien. Šiais laikais dauguma gydytojų teigia, kad to meto nėščiosios, dėvėjusios korsetus, kenkdavo kūdikių vystymuisi.
Be to, dėl itin stipriai suspausto liemens deformuodavosi moterų vidaus organai. Žinoma, kad kai kurios dailiosios lyties atstovės, nešiojančios korsetus, liemenį suspausdavo net iki 25 cm apimties.
Feminisčių tvirtinimu, korsetų nešiojimas pamynė moterų orumą, nes jos taip elgėsi norėdamos pabrėžti liauną liemenį ir labiau patikti vyrams.
Prancūzų revoliucijos metais – 1789–1794 m. – korsetų populiarumas sumažėjo. Per karą tapo svarbiau apsaugoti kūną, o ne puikuotis juo. Vėl madingi korsetai tapo Napoleono Bonaparto karų pabaigoje – apie 1815-uosius. Tačiau vėliau juos pakeitė liemenėlės. XX a. pradžioje moterys tapo aktyvesnės – pradėjo sportuoti, šokti. Dėl to jos rinkosi patogesnius drabužius – laisvas liemenėles, o ne veržiančius korsetus.
Pirmoji liemenėlė – iš nosinaičių
Liemenėlės – ne XX a. išradimas. Maždaug 2500 m. pr. Kr. Mino civilizacijos moterys nešiojo krūtinę pakeliančias liemenėles. Senovės graikės ir romėnės krūtinę apjuosdavo drobinėmis atraižomis ir prispausdavo krūtis.
1913 m. patentuota pirmoji liemenėlė. Jos išradėja – Marija Phelps Jacob. Kartą mergina ruošėsi į šventę. Ji ketino užsivilkti lengvą šilkinę suknelę, tačiau pastebėjo, kad po ja dėvėti sunkų ir kietą korsetą netinka. Tada ji paėmė dvi nosinaites ir surišo juostele. Šis atradimas neliko nepastebėtas. Greitai taip pat pradėjo elgtis ir kitos moterys.
1935 m. nustatyti keturi ir dabar naudojami liemenėlių dydžiai: A, B, C, D.
1960 m. apatiniai drabužiai atspindėjo jaunatvišką, mergaitišką įvaizdį. Viršutinė dalis priminė koketiškus trumpus naktinius marškinėlius, o kelnaitės buvo šiek tiek laisvos.
1966 m. pastebimi liemenėlės pokyčiai. Tuo metu šie apatiniai drabužiai darėsi vis panašesni į šiuolaikines liemenėles.
1974 m. buvo kuriami tobulesni, prie kūno prigludę, iš prabangių audinių pasiūti apatiniai drabužiai.
Šiais laikais didžiausias apatinio trikotažo pardavėjas – prekinis ženklas „Victoria Secret“, kuris buvo sukurtas 1977 m.
2008 m. senoviškų apatinių drabužių madą bandė atgaivinti burleskos šokėja Dita fon Tys. Korsetai, prisegamos kojinės ir keliaraiščiai tapo pagrindine jos įvaizdžio dalimi.
Apatinukai – jau istorija
Manoma, kad apatinukai – drabužiai, dėvimi po viršutine apranga – išpopuliarėjo 1940 m. Moterys tokius apatinius drabužius vilkėdavo po suknelėmis, kad iš šiurkščios medžiagos, pavyzdžiui, vilnos, pasiūti viršutiniai apdarai nesitrintų į odą. Apatinukus vilkinčios moterys vengė situacijų, kai apatiniai drabužiai persišviečia per drabužius.
Apatinukai būdavo dvejopi: primenantys trumpą suknelę arba sijoną. Šiais laikais tokie apatiniai drabužiai dėvimi itin retai. Dauguma persišviečiančio audinio suknelių pasiūtos su pamušalu, todėl apatinukai tapo nereikalingi.
Kelnaitės – tik vyrams
Senovės civilizacijos laikais moterys ir vyrai nešiojo strėnjuostes. Vėliau jas pakeitė kelnaitės, kurias dėvėjo tik vyrai. Teigiama, kad moterys kelnaites pradėjo mūvėti tik XIX a. pradžioje. Tai buvo ilgos, žemę siekiančios kelnės. Po šimtmečio kelnaitės sutrumpėjo iki kelių. Dar trumpesnes kelnaites pradėta dėvėti po Antrojo pasaulinio karo.
Devintajame dešimtmetyje išpopuliarėjo glaustinukės, siauros, aukštu liemeniu kelnaitės. Tokią aprangą itin mėgo vilkėti populiari dainininkė Šer. Dešimtmečio pabaigoje mados pasaulį užkariavo prekinis ženklas „Calvin Klein“ su modeliu Keit Mos. Juodos ir baltos kelnaitės, ant kurių puikavosi užrašas „Calvin Klein“, tapo prestižo reikalu. Tokių kelnaičių kraštelis, išlindęs iš džinsų, rodė aukštuomenės statusą.
Siaurikių triumfas
Senovėje srėnjuostes primenantį drabužį tam tikrose gentyse dėvėjo tik vyrai. Medžiaginis audinys saugojo nuo sužeidimų vyro tarpukojį, o sėdmenys būdavo nuogi.
Daugumos mados istorijos žinovų teigimu, kelnaitės su juostele pirmą kartą pasirodė 1939 m. vienoje pasaulinėje parodoje. Niujorko meras Fiorelis La Guardia įpareigojo šokėjus, kurie ketino šokti nuogi, vilkėti drabužius, dengiančius genitalijas.
Po kelių dešimtmečių – 1960-aisiais buvo sukurtas pirmasis bikinis. Taigi nedidelė liemenėlė ir kelnaitės su juostele visų pirma buvo dėvimi paplūdimiuose. Siaurikėmis vadinamos kelnaitės ypač išpopuliarėjo 1990 m. Šie apatiniai drabužiai iš pradžių užkariavo JAV, vėliau Europos nešiotojų širdis, tiksliau – jų klubus.
