Paradoksalu, kad apie šį veiksmą prieš rinkimus garsiai kalbėjusios ir į Seimą patekusios partijos jokių sprendimų dabar jau nenori imtis. Štai „Drąsos kelio“ partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija savo rinkiminėse programose skelbia sieksiančios sumažinti Seimo narių skaičių iki 101, o „Tvarka ir Teisingumas“ perpus - iki 71 nario. Ankstesnėse kadencijose šį klausimą kėlė Darbo partija bei Socialdemokratai.

Priežasčių, kodėl šią programinę nuostatą partijos turėtų įgyvendinti, yra ne viena. Visų pirma, būtina atsižvelgti į tautos nuomonę. Be to, dar niekada Lietuvos parlamentarai nėra atstovavę tokiam mažam rinkėjų skaičiui. Ar dėl to šalies gyventojų interesai ginami geriau? Vargu. Kiekvienas Seimo narys dabar atstovauja vos 20 000 piliečių. Tai - vienas mažiausių skaičių tarp panašaus dydžio valstybių Europoje. Kitas pavyzdys - tarpukario Lietuvoje Seimo narių skaičius kito nuo 112 iki 49 tautos atstovų.

Sumažėjus parlamentarų skaičiui, tautai būtų lengviau stebėti konkrečius atstovų darbus. Esant didesnei konkurencijai, kelias į parlamentą taptų daug sunkesnis abejotinos reputacijos bei neaiškios kompetencijos žmonėms. O seimūnams nebebūtų taip paprasta slėptis už partiečių nugarų. Galbūt atsakomybės baimė ir stabdo norą keisti šį Konstitucijos straipsnį?

Finansinis aspektas taip pat nėra paskutinėje vietoje. Kelios dešimtys milijonų litų būtų sutaupyta ne tik dėl Seimo narių mažinimo - kartu sumažėtų ir padėjėjų skaičius, susitrauktų kanceliarinėms išlaidoms skirti tūkstančiai, nebebūtų tiek daug brangių komandiruočių ir t.t.

Didžiausia problema - Konstitucijos straipsnio pakeitimui reikalingi bent du trečdaliai Seimo narių balsų, o kad tiek tautos atstovų sutiktų sumažinti savo darbo vietų skaičių - praktiškai nerealu. Belieka tikėtis, kad bus sumažintas kitas neproporcingai didelis skaičius - referendumui surengti reikalingų parašų - šiuo metu siekiantis 300 tūkst. Pažiūrėjus į 2012 m. rinkiminius pažadus ir vėl matome panašų vaizdą - keturios parlamentinės partijos skelbiasi išspręsiančios šią problemą.

Kritikai mėgsta pabrėžti, kad kalbos apie parlamento narių mažinimą tėra populizmas. Tebūnie, jei tas „populizmas“ padės šaliai sutaupyti ne vieną dešimtį milijonų litų bei pakelti įstatymų leidžiamosios institucijos pasitikėjimą žmonių akyse.

Tautai Seime turėtų atstovauti sąžiningi, padorūs bei kompetentingi žmonės, deja, apsivogę ar problemų su alkoholiu turintys parlamentarai ir toliau smukdo šios institucijos prestižą. Kaip pastebime, kiekybė neatnešė kokybės. Tad galbūt jau atėjo laikas pradėti apsivalymą?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!