Dirbdamas su rezultatų siekiančiais sportininkais, treneris kas tris mėnesius stebi medicininių tyrimų rezultatus, kurie rodo, kokių konkrečiai medžiagų jiems trūksta. Pagal tai koreguojama sportininkų mityba.
„Turime gydytojus, kurie mus konsultuoja, tad jei žmogui stinga geležies, magnio ar kitų medžiagų, papildo maistą tam tikrais produktais, nes medžiagų trūkumas gali lemti raiščių ar raumenų plyšimus, kitas traumas“, – komentavo treneris, pridurdamas, jog rūpinti sportininkų sveikata – profesionalaus trenerio pareiga.
Nereikia persiėsti
Paprastiems žmonėms B. Vyšniauskas pataria laikytis saiko ir įsiklausyti į save: „Nesvarbu, pietus ar vakarienę valgai, nuo stalo reikia atsistoti pusiau alkanam. Taip pat ir pavalgius po treniruotės. Sportininkui, kaip ir paprastam žmogui, taip pat nereikia persiėsti, nes tada visas kraujas suplūsta į skrandį, o raumenys negauna pakankamai deguonies“.
Apie nepakankamą vandens vartojimą daug kalbama, tačiau, kaip pastebi treneris, vis viena per mažai jo išgeriame. „Kad vyktų medžiagų apykaita, turime vartoti pakankamai vandens, o ne maisto. Tačiau mes prikišame maisto ir paskui net nenorime vandens gerti, nes ir taip pilnas skrandis“, – komentavo DELFI pašnekovas.
B. Vyšniausko teigimu, profesionalūs sportininkai išgeria daug, nes per vieną intensyvią treniruotę išgarina ir 2 litrus prakaito.
Trečiadieniais iškrova, penktadieniais – pasninkas
Pats treneris planuoja grįžti prie anksčiau išbandyto ir jam patikusio savaitės mitybos ritmo: trečiadieniais nieko nevalgyti, penktadieniais pasninkauti, o likusias dienas maitintis normaliai saikingai.
Atsikėlęs šeštą ryto B. Vyšniauskas paprastai išgeria vandens ir prabėga krosą. Po to gausiau papusryčiauja. „Nors jei būnu daugiau valgęs vakare, iš ryto ilgiau sportuoju ir kiek mažiau pavalgau“, – sakė treneris, pabrėždamas, jog žmogus turi ne kažkieno sugalvotų taisyklių paisyti, o pajusti, kas jam pačiam tinka.
Dienos pietus vadina organizmo kankinimu
„Pas mus yra kažkokia keista mada: įsipila žmonės po litrą sriubos, paskui karbonadą su vos ne puse kilogramo bulvių suvalgo, o ant viršaus dar kompoto užgeria su bandele. Tai – organizmo kankinimas“, – baisisi klaipėdietis.
Tačiau jam visai natūralu, jei žmogus po treniruotės alkanas ir eina pavalgyti: „Nieko blogo, jei su saiku. Jei norisi, ir šokolado nedidelę plytelę galima suvalgyti, atsigerti arbatos. Kodėl ne?“
Cituoja F. Dostojevskį
Trenerio nuomone, norintiems numesti svorio žmonėms svarbu ne tik pajudėti, bet ir atsiminti, kad žmogaus skrandis – tik kiek didesnis už kumštį, todėl į jį nereikia kimšti daugiau, nei telpa.
Daug literatūros apie mitybą ir sveiką gyvenimo būdą perskaičiusiam B. Vyšniauskui labiausiai įstrigę rašytojo Fiodoro Dostojevskio žodžiai, kuriuos per trumpą pokalbį jis pakartojo net tris kartus: „Negalima žmogaus vadinti kultūringu, jei jis nevaldo savo sveikatos ir savijautos“.
Treniruotės ir sveikatai pavojingos būklės
Kaip po treniruotės teisingai malšinti alkį, kad kalorijų deginimas nesibaigtų fiasko, DELFI klausė gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės.
Specialistė akcentavo, jog tikrasis fiasko – sveikatai pavojinga būklė, kai „išnaudoję labai daug kalorijų ir nekontroliavę, kada valgė, žmonės krenta į kolapsą: gliukozės kiekis kraujyje krenta iki gyvybei pavojingo lygio“.
„Taip būna moterims, kurios laikosi dietų ir laiku nepavalgo. Tas pats ir po treniruočių. Tada žmogus eina tiesiai prie pirmo pasitaikiusio maisto šaltinio: kiosko, užkandžių automato, šaldytuvo, bufeto ir valgo. Štai šitas dalykas yra pavojingiausias“, – sakė mitybos specialistė.
Kad taip neatsitiktų, mėgėjiškai sportuojantiems žmonėms dietologė patarė įvertinti bendrą suvartotą dienos kalorijų kiekį. „Be to, niekada nereikia valgyti likus 1-1,5 val. iki sportavimo. O kad reikia gerti, tai taip. Po treniruotės netgi tiktų pasaldintas gėrimas”, – įsitikinusi J. Dobrovolskienė.
Jei norisi bulvyčių fri ir spurgų
Kad po baseino ar kitos treniruotės nekiltų noras prisivalgyti ko nors nesveiko – bulvyčių fri ar spurgų, specialistė patarė prieš vakarinę treniruotę būti pavalgius normalius pietus: „Tuomet organizmui užteks gliukozės ir nesinorės pulti prisivalgyti“.
Paklausta, ko galima užkąsti po treniruotės, dietologė įspėjo: „tik ne traškučių ir ne maisto iš aparatų!”
„Balansas – sveikos mitybos piramidė. Taigi, jei po darbo pasportavome, grįžę namo turėtume pavalgyti normalią vakarienę – tegu tai būna žuvis, garuose ruošta ar orkaitėje kepta mėsa, kitoks baltyminis maistas su daržovių troškiniu“, – patarė J. Dobrovolskienė, pridurdama, jog tais atvejais, kai iki namų likęs pusvalandis kelio ir po treniruotės labai kažko norisi, nepakenks atsigerti saldaus gėrimo, sulčių ar suvalgyti nedidelį indelį jogurto, o grįžus namo pasiruošti normalaus, sveiko maisto.
„Jei pietūs bus pavalgyti ne 11, o 14 valandą, po darbo pasportavę tikrai nebūsime alkani kaip vilkai. Bet jei valgai tik du kartus per dieną – ryte ir vakare, tai taip“, - sakė mitybos specialistė.
Ką reiškia „viršsvorį mesti teisingai“
Sveikatingumo seminarų vedėja Roma Paukštienė atkreipia dėmesį, jog viršsvorį reikia „mesti“ taisyklingai – ne skysčių ir ne raumenų sąskaita, o deginant riebalus.
„Tam ir padeda aktyvi fizinė veikla. Badavimas lėtina medžiagų apykaitą, todėl lieknėjimui netinka. Teko dirbti su daugeliu žmonių po „sveikatingumo“ stovyklų, kur jie badaudami prarasdavo po 10 kg, o grįžę namo priaugdavo po 15-20 kg.
Kai kurios moterys pasakojo, kad tokiose stovyklose reikdavo išsirengus pasisverti „mokytojo“ akivaizdoje, klausantis jo pažeminimų. Matyt, buvo manoma, kad toks „botago“ principas gali duoti teigiamų rezultatų, stengiantis įveikti viršsvorį ir įrodyti, kad nesi „stora karvė“, „celiulitinė“, „nukarusiu pilvu“ ir t.t.
Todėl man vėliau dirbant su panašios patirties žmonėmis mokėmės atsikratyti viršsvorio valgydami 5 kartus per dieną ir vartodami pakankamai skysčių“. O bendravimas buvo grindžiamas abipuse pagarba ir teigiamomis emocijomis“, – patirtimi dalijosi DELFI pašnekovė.
R. Paukštienei svarbu, kad žmogus išmoktų pats savarankiškai kontroliuoti savo kūno svorį (atitinkamai valgydamas ir judėdamas kasdien), o ne tik prižiūrimas specialistų. Tačiau tam reikia žinių, įgūdžių ir net vertybinės orientacijos.
„Daugeliui mūsų atrodo, jog ką jau ką, o kaip valgyti tikrai visi žinome. Tačiau patirtis ir tyrimai liudija, kad didelė dalis neturime net mitybos pagrindų, pvz.: koks pagrindinių maisto medžiagų santykis turi būti maiste arba koks energijos santykis gaunamas iš pagrindinių maisto medžiagų ir pan.
Taigi, jei nepažįstame „raidžių“ – „skaityti“ bus sunku. Gal dėl to beveik pusė ar net daugiau nei pusė šalies gyventojų turi viršsvorio, kuris dažniausiai siejamas su netinkama mityba ir fiziniu aktyvumu ir rečiau – su įvairiomis ligomis.
Greitai numetęs, greitai ataugi
Greitu svorio metimu R. Paukštienė nesižavi ir kitiems jo nesiūlo, nes „greitai numeti, greitai ir priaugi“.
„Dar viena bėda, ypač moterims – raukšlės, atsiradę nuo greito svorio metimo. Mes visada norime greito rezultato. Prisiauginam per kelerius metus, o numesti norim per kelias dienas ar mėnesį.
Atsikratyti viršsvorio reiktų palaipsniui“, - sakė sveikatingumo seminarų vedėja, pridurdama, jog neteisingas lieknėjimas gali baigtis labai liūdnai, ypač jei jis nepagrįstas mokslu.
Pačiai R. Paukštienei priimtini Koroliovos „dietos“ principai:
1) Norint įveikti viršsvorį, reikia valgyti.
2) Valgyti reikia 4-5 kartus per dieną po 200-350 ml (priklausomai nuo kūno svorio).
3) Vanduo yra svarbiau už maistą.
„O iš tikrųjų, tai jokios dietos nėra. Svorio kontrolė – tai gyvenimo būdas: sveika mityba valgant viską, prisilaikant mitybos piramidės rekomendacijų, ir fizinio aktyvumo derinimas nuolat, kasdien“, – pabrėžė sveikatingumo seminarų vedėja.
