Pradėkime nuo paprastesnio klausimo: kodėl investuotojai mieliau pasikliauja kitų pateikiamomis rekomendacijomis ir seka jų veiksmus, o ne patys atlieka namų darbus? Visi suprantame, kad norint atlikti išsamią investavimo idėjos analizę reikia ne tik laiko, bet ir žinių, todėl labai logiška teigti, kad šioje srityje dirbantys specialistai tai padarys daug geriau. Tačiau pagrindinė priežastis vis dėlto yra noras nieko nedaryti, nesigilinti, negaišti laiko ir uždirbti greitų pinigų. Tarkim, jei pavyksta pasinaudoti konkrečiu patarimu ir greitai praturtėti, po tokio įvykio mus gali užplūsti euforija, užvaldyti dar didesnis godumas ir susiformuoti lūkestis, kad norint būti milijonieriumi nereikia daug žinoti, tereikia trupučio sėkmės.
Ne kartą teko skaityti įvairius interviu su garsiais investuotojais ir labai dažnai nustebdavau – žmonės, bendraudami su jais, dažniausiai norėdavo sužinoti, ką tuo metu reikia pirkti arba parduoti, bet retas pasidomėdavo priežastimis, kodėl tai verta daryti, o jei tos priežastys būdavo pradedamos aiškinti, pokalbis dažniausiai nutrūkdavo.
Investavimo guru
Kai jau atsakėme į klausimą, kodėl daugeliui investuotojų patrauklios įvairios nemokamos investavimo idėjos ir rekomendacijos, pasigilinkime į kitą klausimą: ar verta sekti garsių investuotojų, analitikų, investavimo strategų, trumpai tariant, investavimo guru, patarimais?
Pradėkime nuo šiek tiek teigiamesnės natos. Vadovautis investavimo guru patarimais verta, jeigu galima tiksliai atsakyti į kelis klausimas. Visų pirma, jei pasirenkame guru, kuris užsiima investicijų valdymu, pavyzdžiui, Warreną Buffettą ar George’ą Sorosą, reikia išsiaiškinti, ar praeityje jis sugebėjo sugeneruoti teigiamą investicijų rezultatą (šis variantas daug paprastesnis). O jei pasirenkame investavimo strategą ar ekonomistą, turime būtinai išsiaiškinti, ar anksčiau pasiteisino jo pateiktos rekomendacijos, tai yra kiek jų pasiteisino, kiek nepasiteisino, kokią naudą ar žalą tai galėjo sugeneruoti (šis variantas daug sudėtingesnis).
Jei vis dėlto išsiaiškiname, kad konkretus asmuo sukuria tam tikrą pridėtinę vertę, belieka turėti aiškią strategiją, kaip stebėsime jo rekomendacijas ir kada bei kokius veiksmus atliksime. Tarkim, kiekvieną mėnesį stebėsite savo guru investicijų portfelio sudėtį ir, pastebėję pokyčių, koreguosite ir savo investicijas. Tokią investavimo strategiją labai lengva įvertinti ir palyginti su guru rezultatu.
Šioje vietoje turbūt geriausias pavyzdys būtų W. Buffetto investavimo strategija. Yra daugybė investuotojų, kurie bando replikuoti jo daromus veiksmus, tačiau iš tiesų pats paprasčiausias sprendimas būtų tiesiog įsigyti jo valdomos bendrovės „Berkshire Hathaway“ akcijų ir džiaugtis jo darbo vaisiais.
Visais kitais atvejais vadovautis investavimo guru patarimais ir be jokios sistemos sekti jo veiksmus reikštų didelį nusivylimą bei nuostolius. Toliau pateiksime pagrindines priežastis, kodėl taip yra.
Kokia investavimo rekomendacijos priežastis?
Klausant įvairių investavimo guru patarimų visada reikėtų užduoti paprastą klausimą: kodėl jis dalijasi tokia vertinga informacija? Logiška būtų manyti, kad jei tam tikra investavimo idėja yra garantuota, kodėl viso pelno nesusižerti pačiam? Taigi, peršasi kita mintis, kad žmogus, dalydamasis tam tikra idėja, turi tikslą. Ne toks kaltas tikslas galėtų būti reklamos siekis ir kompetencijos demonstravimas, tačiau gali būti ir paslėptų tikslų. Pavyzdžiui, investuotojas gali turėti didelę konkrečios akcijos poziciją, kurią nori likviduoti nesmukdydamas kainos. Tokiu atveju jam reikia sukelti susidomėjimą šia pozicija, o tai padarius pasinaudoti didesne paklausa ir ją parduoti. Be abejo, tokia situacija nėra etiška ir daugelyje pasaulio šalių baudžiama, tačiau tokia galimybė yra ir net turi anglišką pavadinimą – talking the books.
Kada rekomendacija pasikeitė?
Antras dalykas, kurį daugelis investuotojų dažniausiai pamiršta, yra tai, jog, pasinaudojus tam tikra informacija ir nusprendus investuoti, vėliau niekas mums nepaskambins ir nepasakys, kad dabar jau atėjo laikas tą investiciją parduoti. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nesvarbu – juk investuojant tikimasi tik pelno, tačiau galutinis rezultatas dažniausiai būna liūdnas.
Pavyzdžiui, pagal tam tikrą informaciją įsigytos akcijos kaina pradeda judėti žemyn. Ką mes, šią finansų priemonę įsigiję remdamiesi kitų pamąstymais, darome? Greičiausiai supanikuojame, nes neturime jokio plano. Matydami didėjančius nuostolius priimame sprendimą parduoti turimą poziciją ir pradedame kaltinti aplinką.
Kaip vertinti ateities prognozes?
Galop reikėtų pabrėžti tai, kad dažniausiai rekomendacijose arba tiesiog įvairiuose patarimuose kalbama apie ateitį, vadinasi, atliekama tam tikra prognozė. Kai kalbama apie prognozes, yra viena problema – tyrimais įrodyta, kad prognozuoti ateitį ypač sudėtinga. Juk ne įvairiausių specialistų prognozės rodo, kas bus ateityje, o faktiniai duomenys pasufleruoja, kaip prognozuos ekonomistai ir analitikai. Taigi, vadovaudamiesi tiesiog įvairiomis prognozėmis turime šiek tiek mažesnę nei 50 proc. tikimybę, kad ta prognozė pasiteisins.
Realūs pavyzdžiai
Baigdamas noriu pateikti porą tikrai gerbiamų investicijų pasaulio atstovų pastaraisiais metais pateiktų rekomendacijų, kurios nebūtinai pasiteisino. Finansų pasaulyje žinomas investuotojas Marcas Faberis, kuris teisingai išprognozavo 1987 m. krizę, 2000 m. dot-com burbulo sprogimą ir 2009-ųjų atsigavimą, per pastaruosius dvejus metus ne kartą yra sakęs, kad JAV akcijų laukia net 50 proc. sieksianti korekcija. Deja, kaip jau žinome, šios korekcijos nebuvo, priešingai, nuo tokio pasakymo JAV akcijos sugebėjo pakilti daugiau nei 20 procentų.
Garsiausias pasaulyje žaliavų investuotojas Jimas Rogersas, kuris dar 1999 m. pradėjo kalbėti apie žaliavų bulių rinką, taip pat teigiamai kalbėjo apie auksą 2011 m. pradžioje ir minėjo, kad jo kaina tais metais turėtų viršyti 2 tūkst. JAV dolerių už Trojos unciją. Tačiau, kaip žinome, tokia vertė pasiekta nebuvo, priešingai – aukso kaina nuo piko buvo pakoreguota daugiau nei 30 procentų.
Išvada
Taigi, jei jau nusprendėte sekti tam tikrą investavimo guru, visų pirma išsiaiškinkite, ar jo patarimai generuoja pridėtinę vertę. Kitu atveju jo pasakymus ir prognozes vertinkite kaip edukacinio pobūdžio medžiagą arba kaip investavimo idėjų generavimo šaltinį, tačiau jokiu būdu nenaudokite jų kaip priemonės, kad priimtumėte galutinį investavimo sprendimą. O smalsesniems investuotojams siūloma užsirašyti sekamų guru rekomendacijas. Praėjus porai metų patys sužinosite, ko verta klausyti, o ko – ne.
