Dažnai dėl netinkamos sėdynių konstrukcijos, neteisingo jų sureguliavimo ir netaisyklingos sėdėjimo pozicijos ilgamečius sunkvežimių vairuotojus pradeda kamuoti stuburo, rankų, kojų sąnarių, kaklo slankstelių ligos ir kiti su jomis susiję negalavimai. „Isringhauseno“ sėdynių gamintojo konstruktoriai ir dizaineriai tvirtina, jog šių vairuotojui nemalonių ir pavojingų pasekmių galima išvengti.
„Isringhauseno“ gamintojo sėdynės jau keletą pastarųjų metų geriausios markės konkursuose buvo pripažintos geriausiu metų gaminiu. Šis gamintojas per metus dabar pagamina po 2,35 mln. sėdynių, skirtų sunkvežimiams, transporteriams, autobusams ir statybinei savaeigei technikai. 49 „Isringhausen“ gamyklose, esančiose 20 valstybių, dirba apie 5 000 darbuotojų.
Šio sėdynių gamintojo laboratorijose naujos sėdynės išbandomos testu, kuris prilyginamas nuo 800 000 iki 1 200 000 nuvažiuotų kilometrų. Simuliatoriai, pritaikyti maždaug 90 kg svorio vairuotojui, imituoja realų važiavimą įvairiomis sąlygomis, viską tiksliai fiksuojant per 12 – 18 mėnesių bandymo laikotarpį. Funkcionalūs prietaisų aptarnavimo moduliai ir reguliuojamų sėdynių atlošai turi užtikrinti patogų vairuotojo darbą. Tuo rūpinasi sėdynių ergonomikos konstruktoriai ir dizaineriai.
Svarbiausi kriterijai
Prie svarbiausių kriterijų, užtikrinančių saugų ir patogų vairuotojo darbą, pirmiausia priskiriami – optimalus pedalų valdomumas, geras matomumas ir patogus vairaratis. Žinoma, vairuotojas, įsitaisęs sėdynėje, savo judėjimo erdvę gali panaudoti kaip jam patinka. Tačiau dėl monotonijos, net ir geriausiai pasirinkta sėdėjimo pozicija, po 1,5 val. tampa netaisyklinga, dažnai net varginanti.
Atsižvelgdami į tai, „Isringhauseno“ specialistai sėdynių atlošus sukonstravo taip, kad jie patys prisitaiko prie vairuotojo besikeičiančios sėdėsenos, netrikdydami vairuotojo judėjimo laisvės. Esmė – elastingas sėdynės atlošo kontūras. Jis visą laiką remiasi į vairuotojo nugarą ir po tam tikro laiko vėl padeda grįžti į optimalią sėdėjimo poziciją. Pasak sėdynių konstruktorių, tai atlieka ne elektronika, o sėdynės atlošo vidaus struktūroje įmontuoti specialūs elastingi elementai.
Teisinga sėdėsena – vairuotojo sveikatos garantas
Sėdynės sureguliavimas prieš pradedant važiuoti, turi užtikrinti geriausią matomumą su optimalia apžvalgos zona, tam kad tuo pačiu metu žvilgsnis aprėptų ir automobilių eismo situaciją kelyje, ir kabinoje esančius valdymo prietaisus. Teisingai sureguliuota sėdynė turi slopinti galimus nemalonius pojūčius dėl monotoniškos ir ilgą laiką nesikeičiančios sėdėjimo pozicijos.
Pagrindinės sveikos sėdėsenos taisyklės
• Sėdėti tokioje pozicijoje, kad stuburas galėtų būti natūralioje S formos padėtyje.
• Alkūnės ir kelių sulenkimo vietos turi būti laisvos, nesiremti į jokius atramos paviršius.
• Kūno liemens palinkimas turi būti didesnis arba lygus 90 º kampui, atsižvelgiant į alkūnių ir kelių sulenkimo pozicijas, kad nei kitos kūno dalys, nei vidaus organai ilgą laiką nebūtų suspausti.
• Mankšta. Net galvojant, kad užimta sėdėjimo pozicija yra optimali, nepamiršti palankstyti savo sąnarius, nes tai užtikrina kūno budrumą ir mąstymo aktyvumą.
• Sėdynių aukštis. Lemiama reikšmė tenka optimaliai matomumo zonai; kojos, nuspaudus pedalus, turi likti šiek tiek sulenktos.
• Išilginė pozicija. Reguliuojant sėdynę, nustatyti tokią poziciją, kad nugara galėtų tvirtai atsiremti į sėdynės atlošą; kojos, nuspaudus pedalus, turi likti lengvai sulenktos; vairaratis turi būti apglėbiamas sulenktomis rankomis.
• Sėdynės pasvirimo kampas. Šlaunys turi lengvai remtis į sėdynę, tačiau jų neturi spausti sėdėjimo pagalvėlės priekinis kraštas. Kojos, nuspaudus pedalus, turi likti šiek tiek sulenktos.
• Atlošo pasvirimo kampas. Vairaratis turi būti apglėbiamas sulenktomis rankomis; sukant vairaratį, laisvai turi judėti ir pečiai.
• Pečių atrama. Turi apsaugoti pečių sritį taip, kad stuburas galėtų būti natūralioje S formos padėtyje, o pečiai galėtų laisvai judėti.
• Sėdynės pagalvėlės. Nesiremti į sėdynės pagalvėlių kraštus; atstumas tarp kelių sulenkimo vietos ir pagalvėlės krašto turi būti per du – tris pirštus.
• Juosmens apsauga. Atlošą sureguliuoti taip, kad jis padėtų išlaikyti natūralią stuburo išlinkimo poziciją.
• Vertikalių virpesių slopinimas. Sėdynę nustatyti taip, kad ji nesuptų vairuotojo manevruojant, važiuojant blogais arba minkštos dangos keliais. Kojos, nuspaudus pedalus, turi likti lengvai sulenktos.
