Vis dėlto, vyriausybių požiūris, o ir galimybės finansuoti šią prioritetinę sritį labai skiriasi – jei vienose ES narėse pareigūnai gauna dešimtis tūkstančių eurų siekiančius metinius atlyginimus ar važinėja prabangiais tarnybiniais automobiliais, tai kitur jie vos suduria galą su galu.
Prabangūs automobiliai ir solidūs atlyginimai
Kai kurių valstybių policijos pareigūnai iš tikrųjų turi kuo pasidžiaugti. Štai Vokietijos policininkai tikrai negali sakyti, jog neturi kuo vaikytis prabangiais ir greitais automobiliais važinėjančių nusikaltėlių. Šios šalies policija gali pasigirti Mercedes-Benz CLS tarnybiniais automobiliais. Šis automobilis turi net 6,2 l variklį. Prabangiu tarnybiniu automobiliu įsibėgėjama nuo 0 iki 100 km/h vos per 4 sekundes.
Prieš kiek laiko visą Europą nustebino ir Italijos pareigūnai. Jie įsigijo „Lamborghini Gallardo“. Tai net 325 km/h greitį pasiekti galintis sportinis automobilis. Teigiama, kad šios šalies policija turėjo net du „Lamborghini” modelius, tačiau vienas buvo sudaužytas ne dėl policijos kaltės.
Be prabangių ir greitų automobilių, kai kurių Europos valstybių pareigūnai gali pasidžiaugti ir solidžiais atlyginimais bei įvairiomis socialinėmis garantijomis. Vidutiniai policininkų atlyginimai iki krizės Europos šalyse aukščiausi buvo Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Maltoje. Šveicarijoje algos buvo net per 3200 eurų, Vokietijoje siekė 3100 eurų, Prancūzijoje, Maltoje – apie 3000 eurų. Vidutinės policininkų algos buvo Belgijoje, Suomijoje. Rytų Europoje atlyginimai buvo gerokai mažesni.
Vakaruose policija gaudavo ne tik nemažas algas, bet ir įvairių socialinių garantijų, priedų. Štai D. Britanijos pareigūnų darbo savaitė apima 37-40 darbo valandų. Kaip rašo prospects.ac.uk, pareigūnams šalyje numatoma galimybė dirbti ne pilnu etatu, keistis pamainomis ir t.t. Į pensija skirtingus rangus turintys pareigūnai išeina taip pat skirtingai. Londone dirbantys policininkai gauna ne tik tūkstantinius priedus prie algos, bet ir papildomų transporto bei kitų lengvatų.
Vis dėlto, net ir iki socioekonominio nuosmukio ne visi Europos policininkai galėjo pasidžiaugti deramu valstybės požiūriu į šią profesiją. Prasidėjus krizei Europos policija susidūrė su milžiniško taupymo ir etatų mažinimo iššūkiu.
Problemų netrūksta
Lietuvoje šiemet apsilankiusi Europos policijos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Anna Nellberg surengtame forume iliustravo iššūkius policijos darbui Europos valstybėse. Buvo pažymėta, kad policininko darbas yra ne tik labai svarbus visuomenės ir valstybės gerovei, bet ir labai pavojingas, todėl netgi krizės fone taupyti gyventojų ir pareigūnų saugumo bei visuomenės gerovės sąskaita yra nelogiška.
A. Nellberg pabrėžė, kad ekonominės krizės metu vykdytos ES valstybių taupymo priemonės, viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas sukėlė nemažai problemų visuomenės saugumui. A. Nellberg teigimu, policija susidūrė su labai dideliais apkarpymais, nes per krizę daug kur sumažinti atlyginimai, etatų skaičius. Pasak jos, ne išimtis ir Lietuva, kur policininkų alga bene mažiausia visoje Europos Sąjungoje.
„Policijos pareigūnams daromas finansinis spaudimas, o tai didina galimybes korupcijai. Kai šalių piliečiai eina į gatves protestuoti, vyriausybė tikisi, kad policija atrems šiuos protestus ir palaikys viešąją tvarką. Ironiška, kad policininkai rizikuoja savo gyvybėmis, susiduria su protestuotojų pykčiu, kai patys yra panašioje finansinėje situacijoje“, – apgailestavo A. Nellberg.
Be to, ji pabrėžė, jog be didesnio finansavimo labai suprastėjo ir policijos aprūpinimas. Apžvelgdama situaciją Europos šalyse, A. Nellberg pasakojo, jog „Katalonijoje pareigūnai vasarą dirba su žieminėmis aprangomis, nes nėra pakankamai lėšų naujoms uniformoms pasiūti, Latvijoje ir Graikijoje pareigūnų automobiliams trūksta degalų, kad jie galėtų patruliuoti pasienio ruožuose, Šiaurės Airijoje, dėl per mažo norinčiųjų tarnauti policijoje skaičiaus, pareigūnai dirba net po 12 val. per parą ir labai pavargsta“.
Gina savo teises
Nors situacija kai kuriose ES šalyse, ypač labiau nukentėjusiose nuo krizės, tikrai sudėtinga, Europos policininkai, kaip ir kitų profesijų atstovai, gina savo interesus. Rumunijos pareigūnams 2010 m. algos sumažintos net 25 proc. Siekdami algų atkūrimo jie netgi buvo paskelbę streiką ir laikinai atsisakė kai kurių savo funkcijų. „Jei mes gauname ketvirtadaliu mažesnes algas, turime dirbti taip pat ketvirtadaliu mažiau“, – skelbė protestuojantys pareigūnai.
Policija protestuoja ir kitose Europos valstybėse. Madrido pareigūnai surengė akciją, kurios metu skambėjo šūkiai: „Jūsų saugumu turės rūpintis atlyginimus mažinantys valdininkai“. Protestuota prieš sumažėjusias algas ir reikalauta pagerinti darbo sąlygas, ypač dirbantiems naktimis.
Panašios akcijos pastaruoju metu vyko ir Graikijoje, kur dėl krizės visų sričių darbuotojams mažinami atlyginimai. Pareigūnai teigia, kad negalima taupyti visuomenės saugumo srityje, tuo tarpu valdžia pareiškė, kad kitu atveju reiktų imtis pensijų mažinimo.
Policininkai savo teises gina ne vien piketais. Independent.co.uk rašo, kad vienas Vokietijos pareigūnas, dirbantis Munsterio policijoje, išsikovojo papildomą savaitę atostogų kaip kompensaciją už tarnybai sugaištą laiką. Policijos darbuotojas tvirtino, kad kasdien jis sugaišta apie 15 min. savo laiko, kol apsivelka uniformą, apsiauna batus, susijuosia diržą su pistoletu bei pasiruošią kitą ekipiruotę, reikalingą darbui. Pasak pareigūno, per metus jis tam sugaišta iki 50 valandų, todėl priverstas anksčiau keltis nei galėtų dirbdamas kitą darbą.
Lietuvoje reikia ne tik finansavimo
Pasidomėjus, kokie didžiausi iššūkiai Lietuvos pareigūnams, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matomis MyEP papasakojo, jog „didžiausias ir svarbiausias iššūkis Lietuvos policijai – užtikrinti viešąją tvarką ir žmonių saugumą, mažėjančio finansavimo sąlygomis“.
Paklausus, kiek Lietuvoje uždirba savo sveikata ir netgi gyvybe kasdien rizikuojantys policininkai, R. Matonis pasakojo, jog Lietuvoje policijos pareigūnų atlyginimai vieni mažiausių ES. „Tik atėjęs į policiją dirbti pareigūnas gauna 1600 Lt atlyginimą (ant popieriaus). Policininkų atlyginimų vidurkis –yra 2484 Lt (ant popieriaus)“, – sakė jis, pabrėžęs, kad policijai skirti asignavimai per krizę sumažėjo net 24,7 proc.
R. Matonis tvirtino, kad mažėjo ne tik Lietuvos policijos finansavimas, bet ir žmogiškieji ištekliai. Paklausus apie socialines garantijas pareigūnams, R. Matonis taip pat teigė, jog jos tikrai nėra pakankamos.
Atstovas išskyrė ir dar vieną rimtą iššūkį mūsų gyvybes ir turtą saugantiems pareigūnams – smurto atvejus prieš pačius policininkus. „2011 m. vienas pareigūnas patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, 2012 m. 28 pareigūnai patyrė nesunkius sveikatos sutrikdymus, 45 pareigūnai patyrė fizinį skausmą“, – sakė jis. R. Matonio duomenimis, tarnybos metu praėjusiais metais fiksuoti net 1194 pasipriešinimo policijos pareigūnams atvejai.
Pavojingą darbą dirbantys policininkai kai kur stokoja ir normalių darbo sąlygų, nes dalis valdomo nekilnojamojo turto objektų yra gana blogos būklės. Vis dėlto R. Matonis pasidžiaugė, kad mažėjant žmogiškiesiems ištekliams didelis dėmesys skirimas pažangių informacinių technologijų diegimui, įsigyta naujų automobilių ir t.t.
Paklausus, kaip mūsų šalies policija kovoja už savo teises, Policijos departamento atstovas pabrėžė, kad „policijos sistemoje veikiančios profesinės sąjungos – rimtas ir nuolatinis policijos partneris ginant teisėtus policijos darbuotojų interesus. Policijos vadovybė pasisako už atvirą ir konstruktyvų dialogą su profesinėmis sąjungomis, palaiko teisėtus piketus ir akcijas, kuriais siekiama išsakyti ir spręsti ilgalaikes sistemos problemas“.