Tokį teisingumą patyrė automobilio savininkas Mantas, kurio mašiną kažkas apibraižė. Atimtas vairuotojo pažymėjimas ir 3 tūkst. Lt bauda – tokį verdiktą paskelbė teismas. Kaip elgtis, jei aikštelėje randi apgadintą automobilį, kad netektų lakstyti po teismus ir mokėti tūkstantinių baudų?
Teisus tas, kuris kreipiasi pirmas?
Nedaug yra vairuotojų, kurie nesusidūrė su kokiu nors kelių eismo taisyklių pažeidimu ar nedidele avarija. Miestas prigrūstas mašinų, tad elementarus kitos mašinos užkliudymas – daugeliui patirtas dalykas. Ne vienam vairuotojui yra tekę ir rasti savo automobilį apibraižytą, bet ne dažnam teko iš nukentėjusiojo tapti kaltininku.
Trejus metus atimta teisė vairuoti ir 3 tūkst. Lt bauda – toks teismo sprendimas pribloškė vieną šiauliečių šeimą. Vasaros pabaigoje Manto žmona Sonata skyrė dieną pirkiniams – važinėjo po įvairius prekybos centrus, o vakare atvyko pasportuoti sporto centrą. Po treniruotės nusprendusi grįžti namo Sonata pamatė, kad automobilio durelės ir sparnas įbrėžti ir įlenkti.
Moteris puolė skambinti vyrui, ką daryti – kviesti policiją ar važiuoti namo, nes šalia nebuvo jokio automobilio, kuris galėjo jos mašiną kliudyti. „Nebuvo aišku, kurioje aikštelėje automobilis apgadintas. Žmona automobilio juk kiekvienoje aikštelėje neapžiūrėjo. Pamaniau, kad nėra prasmės policiją kviesti“, – sako Mantas.
Vyras žmonai patarė grįžti į namus, tačiau po kelių dienų sulaukė policijos pareigūnų vizito. Mašina registruota jo vardu, tad jam buvo pareikšta, jog jo mašina ne tik kliudė kitą automobilį, bet ir pasišalino iš įvykio vietos, tad gresia ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas. Policijos pareigūnai paaiškino, kad yra liudininkas, matęs įvykį. Šis ant lapelio neva parašęs, kad matė įvykį. Lapelį jis užkišęs nukentėjusiam automobiliui už valytuvo. Nurodyta, kad įvykis nutiko apie 18 val.
„Mano žmona toje prekybos centro aikštelėje, kur neva įvyko avarija, buvo per pietus. Vakare ji buvo sporto centre, todėl tokiu laiku toje aikštelėje būti net negalėjo. Jos automobilį kažkas apibraižė. Panašu, kad buvo specialiai surastas liudininkas, atseit ji – kaltininkė. Neįtikėtina“, – stebisi Mantas.
Prasidėjo teismų maratonas. Sonata buvo pripažinta kalta. Pasak Manto, niekas jos parodymų ir paaiškinimų nesiklausė, moteris neteko teisės vairuoti trejus metus, be to, jai teks sumokėti dar ir 3 tūkst. Lt baudą.
Sutuoktiniai teismo nutartį apskundė ir prašo bylą nagrinėti iš naujo. Jie sieks įrodyti, kad Sonata nekalta. „Teisinėje valstybėje aiškėja tokia tiesa – kuris pirmas paskambino policijai, tas yra teisus. Taip negali būti. Ieškovo automobilio remontas tekainavo kelis šimtus litų, nes tokio dydžio sąskaitą mums atsiuntė draudimo bendrovė, o mūsų šeimai nekaltai teks mokėti kelis tūkstančius litų ir dar prarasti vairuotojo pažymėjimą. Mes sieksime išsklaidyti abejones“, – sakė Mantas.
Į policiją būtina kreiptis
Ar policiją būtina kviesti visada, pamačius apgadintą automobilį? Šiauliečio Ričardo patirtis sako, kad jei automobilis apdraustas kasko, policininkai netgi pyksta, jei juos kvieti. Radęs miesto centre šalikelėje stovintį savo automobilį apgadintą, vyras išsyk iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai, sužinoję, kad automobilis draustas kasko draudimu, net papriekaištavo, kam buvo iškviesti. Juk draudimas žalą atlygins.
„Įspūdis toks, kad pareigūnams visiškai nerūpi išaiškinti nusikaltusį vairuotoją, kuris dar ir pabėgo iš įvykio vietos. Suprantama, policininkai turi daug darbo, tačiau jei ir man būtų nutikę taip, kaip Mantui? Gal kaltininkas būtų pareiškęs, kad aš jo automobilį apgadinau. Tada ir aš vairuotojo pažymėjimo netekčiau“, – stebisi Manto draugas Ričardas.
Kęstutis Dičius, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas, sako, kad radęs apgadintą automobilį vairuotojas turi kreiptis į policiją. Analogiškai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie jį policijai.
Ar dažni atvejai, kai vairuotojas, apgadinęs kitą automobilį, praneša, jog būtent jo automobilis buvo apgadintas? K. Dičius sako, kad jo darbo praktikoje tikrai buvo atvejų, kai vairuotojas pateikė melagingus parodymus. „Yra būdų nustatyti, kad vairuotojas meluoja“, – sakė jis ir papasakojo neseną atvejį. Vairuotojas pareiškė radęs apgadintą automobilį. Pareigūnams jis surašė paaiškinimą, o tada buvo prispirtas prie sienos. Pareigūnai iš automobilio apgadinimo pobūdžio jau matė, kad „nukentėjusysis“ meluoja.
„Vairuotojai labai išradingi. Prieš penkerius metus buvo vairuotojas, kuris pareiškė, kad į jo mašiną įvažiavo automobilis, važiuodamas atbulas. Automobilio įbrėžimai ir kiti požymiai rodė, kad meluojama. Vien iš žmogaus pareiškimo galima nustatyti, ar jis meluoja, tuomet gresia atsakomybė ir dėl melagingų parodymų davimo. Visko būna, kartais abu vairuotojai būna nubaudžiami, kartais – nė vienas. Kiekvienas atvejis labai individualus“, – sakė K. Dičius.
Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o vairuotojai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos, jie privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti.
Jeigu vairuotojai neturi eismo įvykio deklaracijos, aplinkybės gali būti aprašomos ir įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo. Jame nurodomi su įvykiu susiję dalyviai, transporto priemonės, įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir raštas pasirašomas. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, vairuotojai turi kviesti policiją.
Žinoma, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po jo privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
Aplinkybės įvertinamos tiriant bylą
Savaitraščiui „Šiauliai plius“ vairuotojas Andrius pasakojo, kad dėl apgadinto automobilio susidūrė su labai geranoriškais policijos pareigūnais. Sūnų į geležinkelio stotį skubiai nuvežti turėjęs šiaulietis savo mašina kliudė kieme stovėjusį automobilį. Vyras paskambino policijai, informavo apie įvykį ir paprašė leisti iš įvykio vietos pasišalinti dešimt minučių. Vairuotojo teigimu, policijos pareigūnai reagavo labai žmogiškai – leido trumpam išvykti, pasirūpinti sūnaus kelione.
Sugrįžus įvykis buvo užfiksuotas, o žala nukentėjusio automobilio savininkui buvo atlyginta.
Pasišalinti iš įvykio vietos draudžiama ir toks žmogiškas pareigūnų elgesys įstatymuose nėra numatytas. O jei vairuotojui tektų gimdančią žmoną vežti į gimdymo namus ir beskubant būtų apgadintas kitas automobilis?
K. Dičius sako, kad pats yra nutraukęs bylą, kurioje vairuotojas viršijo greitį, nes vežė sužeistą žmogų į ligoninę. „Yra atvejų, kai tikrai negali būti nubaustas, yra – kai būsi nubaustas. Jei kelių eismo taisykles pažeidęs žmogus skuba į ligoninę, nuvežęs žmogų jis turi prie ligoninės palikti automobilį ir grįžti kitu transportu. Šiuo atveju žmogus buvo sulaikytas jau grįžtantis iš ligoninės“, – sako K. Dičius.
Pasak pareigūnų, būna atvejų, kai patys pareigūnai palydi į ligoninę skubantį vairuotoją su įjungtais švyturėliais. Vis dėlto, jei tenka vykti į ligoninę po eismo įvykio, dar reikia įvertinti, ar žmogus pats greičiau nuvyks, ar greičiau atvažiuos greitoji medicinos pagalba.
K. Dičius sako, kad patekus į eismo įvykį galima naudotis taksi paslaugomis – iš įvykio vietos pasišalinti negalima. Vis dėlto, pareigūno nuomone, teisės aktuose nėra ir negali būti aptartos visos įmanomos gyvenimiškos situacijos. „Administracinės bylos nagrinėjamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjant bylą, yra įvertinamos visos aplinkybės ir priimamas nutarimas paskirti, neskirti ar skirti mažesnę, nei įstatymas numato, nuobaudą“, – komentavo K. Dičius.
