„Tikrai nesvarsčiau, nes argumentų, kodėl nepritarta prokuratūros veikos ataskaitai, aš negirdėjau“, - antradienį TV3 Žinioms sakė D. Valys.
Jo tvirtinimu, atmesdami jo ataskaitą Seimo nariai daugiau kalbėjo apie konkrečias bylas, demonstravo nepasitenkinimą dėl konkrečių tyrimų rezultatų, eigos, bet nekritikavo pačios ataskaitos.
„Labiau girdėjau argumentus dėl konkrečių bylų, dėl politikų nuomonės, kaip viena ar kita byla turėtų būti išspręsta. Tai, suprantama, susiję su tam tikrais interesais“, - sakė generalinis prokuroras.
Priminus, kad politikai turėjo priekaištų dėl įvykdytos prokuratūros reformos, D. Valys pareiškė, jog džiaugiasi šia pertvarka. Pasak jo, ši buvusi labai sėkminga, gerai apgalvota, išdiskutuota, o politinį palaikymą 2011 metais jai esą pareiškė pats Seimas, priimdamas Prokuratūros įstatymo pataisas.
D. Valys nesureikšmino ir gana aukštas pareigas ėjusių, rezonansines bylas tyrusių prokurorų pasitraukimo iš prokuratūros.
„Tikrai situacija nėra išskirtinė, jeigu pažiūrėtume 2009 metus, kiek palikdavo prokurorų per metus, šiais ir praėjusiais metais rodiklis panašus - apie 3 proc. prokurorų per metus palieka tarnybą (...). Visuomet prokurorai palikdavo tarnybą, dažnai išeidavo į advokatus, į teisėjus ir panašiai. Taip kad nieko išskirtinio šiemet nevyksta“, - sakė jis.
D. Valys priminė, kad iki šiol nė vienas generalinis prokuroras neišbuvo visos penkerių metų kadencijos.
„Mano nuomone, tai rodo tam tikrą politinę kultūrą ir tradicijas“, - sakė jis.
Buvęs Akmenės rajono vyriausiasis prokuroras D. Valys prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu generaliniu prokuroru paskirtas 2010 metų birželio 15 dieną.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Seimo nutarimo projektui, kuriuo siūloma prezidentei iš pareigų atleisti D. Valį. Už jį balsavo 60 parlamentarų, 24 buvo prieš, 20 susilaikė.
Projektą parėmė Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio, partijos „Tvarka ir teisingumas“, „Drąsos kelio“ partijos frakcijų nariai, pusė Socialdemokratų frakcijos narių. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Tai ne galutinis balsavimas. Sprendimas dėl siūlymo prezidentui atleisti valstybės institucijų vadovus iš einamų pareigų priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Spalio pradžioje Seimas nepritarė prokuratūros praėjusių metų veiklos ataskaitai ir pavedė Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengti nutarimo projektą su siūlymu dėl generalinio prokuroro atleidimo.
Seimo statutas numato, kad nepritaręs ataskaitai valstybės institucijos vadovo, kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, parlamentas gali pavesti šią ataskaitą svarsčiusiam komitetui pateikti Seimo nutarimo dėl siūlymo prezidentui atleisti šį valstybės institucijos vadovą iš einamų pareigų projektą.
Konservatoriai renka parašus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl tokios Seimo statuto nuostatos konstitucingumo. Konservatoriai tvirtinta, kad remiantis minėtomis Seimo statuto nuostatomis „siekiama atleisti generalinį prokurorą ir politizuoti prokuratūros veiklą“.
Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė antradienį pabrėžė šalies vadovo iniciatyvos svarbą atleidžiant generalinį prokurorą.
„Šiuo atveju generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų tvarka yra reglamentuota Konstitucijoje, ir labai aiškiai: generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos prezidentas. Seimas dalyvauja pritardamas arba nepritardamas tokiam atleidimui, bet iniciatyva šiuo atveju priklauso pagal Konstituciją Respublikos prezidentui. Prezidentas vadovaujasi Konstitucija, o ne Seimo statutu“, - interviu Žinių radijui sakė patarėja.