aA
Iš Žemaitijos kilusi Vilma Remezaitė prieš 12 metų paliko Lietuvą ir karjeros siekia Berlyne. Dainavimo studijas pabaigusi mergina emigruoti nusprendė pamaniusi, kad tėvynėje dainininkės karjerą jai padaryti bus daug sunkiau. Tačiau ir Vokietijoje lietuvei mikrofono į rankas iškart niekas neįbruko: iš pradžių teko dirbti patį paprasčiausią darbą.
Vilma Remezaitė
© LRT

Darbas Lietuvoje neįkvėpė

Berlyne gyventojų kone tiek, kiek visoje Lietuvoje. Klestinti kultūra ir gyvybe kunkuliuojantis didmiesčio gyvenimas traukia ne tik turistus, bet ir imigrantus. Pastaruoju metu į Vokietijos sostinę plūsta vis daugiau laimės ieškotojų iš Lietuvos. Dauguma jų į šį miestą atveda siekis užsidirbti ar studijuoti prestižiniuose universitetuose. Tačiau žemaitės Vilmos, prieš dvylika metų atvykusios į Vokietiją, tikslas dar ambicingesnis – išgarsėti.

Jos sėkmės medžioklės istorija ilga – penkeri metai. Tiek lietuvei teko stengtis, kad atsidurtų didžiojoje Berlyno scenoje. Anot jos, daug kartų atsidurta tokioje situacijoje, kai scenos durys buvo užtrenkiamos tiesiog prieš nosį.

Vilma Remezaitė
Vilma Remezaitė
© LRT

„Vokiečiai nėra amerikiečiai. Vokietijoje nėra taip, kad būsi labai greitai priimtas, bet greitai ir išmestas. Jiems reikia laiko. Bet jei tave priima, išsilaikysi daug ilgiau. Jie nepaims žmogaus iš gatvės ir nedarys jo didele žvaigžde“, - sakė Vilma.

Tačiau jai pasiekti savo tikslą pavyko. Koncertai Dresdene, Hamburge, Berlyne, teatro spektakliai ir net pasirodymai didžiuosiuose Vokietijos televizijos kanaluose – visa tai lietuvė jau pasiekė.

Nepaisant to, sėkme besimėgaujanti lietuvė įsitikinusi, kad mažai kas žino, kokia varginanti buvo karjeros pradžia ir kaip sunkiai teko dirbti, kad fortūna neišsprūstų iš rankų.

Tiesa, iš pradžių pripažinimą Vilma stengėsi pelnyti Lietuvoje. Iš Telšių rajono, Luokės kaimo, kilusi moteris Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje baigė klasikinį dainavimą ir atvyko į Kauną. Antrame pagal dydį Lietuvos mieste laidos herojė ketverius metus dirbo valstybiniame Kauno chore. Darbas patiko, o ypač pasirodymai užsienyje, tačiau sulaukusi 23-ejų ji suprato, kad nori patirti kažką naujo.

Buvo ir ašarų, ir pykčio proveržių

Žemaitės karjera Berlyne: nuo valytojos darbo iki spindinčios scenos
© LRT

Vilmos sopraną vokiška publika išgirdo toli gražu ne iš karto. Kad išgyventų, mergina Vokietijoje ėmėsi nekvalifikuotų darbų. Dainininkei teko išbandyti auklės, administratorės ir netgi valytojos darbą. Šių savo biografijos puslapių ji neketina slėpti ir, maža to, priduria, kad kiekvienas darbas jai davė kažkokios naudos. „Galima sakyti, kad iš pradžių reikėjo ir batus pavalyti ir vaikus prižiūrėti. Sakau tai atvirai, nes svetimoj šaly nieko nėra lengvai pasiekiamo“, - atviravo moteris.

Ji atskleidė, kad norint užlipti ant scenos, visų pirma labai greitai teko išmokti vokiečių kalbą. Kaip tik todėl ji pradėjo lankyti sustiprintus kalbos kursus. O apskritai prireikė penkerių metų, kol Vilmai atsivėrė kelias į didžiąją sceną. Ji atvirai pripažino, kad per tuos metus būta visko: dažnai aplankydavo nusivylimas, nerimas dėl ateities ir galiausiai – noras susikrauti lagaminus ir grįžti į tėvynę.

Tačiau kas benutiktų, ji visada surasdavo jėgų judėti į priekį ir siekti užsibrėžto tikslo – dainuoti plačiajai auditorijai. Vilma sakė, kad yra labai dėkinga žmonėms, kurie sunkiausiomis valandomis jai neleido palūžti: „Kartais pasitaikydavo ašarų, prasiverždavo pyktis. Kodėl viskas taip sunku? Bet aplinkui buvo labai gerų žmonių, kurie sakydavo: nepalūžk – vis tiek kažkas išeis. Jie visi kalbėjo iš savo patirties.”

Jau dvylika metų Vokietijos sostinėje gyvenanti lietuvė įsitikinusi, kad sėkmės formulės čia tiesiog nėra. Anot jos, niekada negali žinoti, kada tau pasiseks. Ji vienoje grupėje dainuoti pradėjo atsitiktinai susipažinusi su reikiamu žmogumi tiesiog kavinėje. Kaip tik tada ir prasidėjo jos karjera, leidusi mesti administratorės darbą. Šiuo metu lietuvė pragyvenimui užsidirba dainuodama.

Šeimą sukūrė su vokiečiu

Vilma Remezaitė
Vilma Remezaitė
© LRT

Jos muzikinis stilius – klasikinės ir populiariosios muzikos sintezė. Vis dėlto moters atliekami kūriniai apima platų spektrą – nuo roko iki popso. „Aš labiausiai mėgstu interpretuoti muziką – modernią su klasikine sujungti. Kol kas imu žinomus kūrinius, bet juos interpretuoju savaip“, - tikino ji.

Gatvėje savo gerbėjų jau atpažįstama moteris atskleidė, kad Vokietijos pramogų versle, kaip ir visame pasaulyje, intrigų netrūksta, todėl tenka pasisaugoti. Anot jos, yra daug jaunų atlikėjų, kurie dėl karjeros galėtų padaryti bet ką.

Tačiau intrigos, pažintys ir begalinis užsidegimas neturint talento jokios naudos neduos. „Nedirbsi – nieko nebus“, - teigė Vilma, balso lavinimui per mėnesį išleisdavusi beveik 3000 Lt.

Savęs tobulinimą lietuvė laiko labai gerai atsiperkančia investicija ir priduria, kad dainavimo pamokoms ji ir ateityje skirs daug laiko bei pinigų. Įgytos žinios, jos nuomone, pravers po kažkiek metų pradėjus dirbti vokalo mokytoja. Būtent su šiuo darbu Vilma ir sieja savo ateitį: „Vis tiek visą gyvenimą ant scenos negali stovėti. Kažkada pavargsti nuo to.“

Už vokiečio ištekėjusi ir kūdikio besilaukianti lietuvė aiškino esanti šimtu procentų laiminga. Laidos herojė atskleidė Žemaitijoje iškėlusi vestuves pagal lietuviškas tradicijas. Ji teigė, kad svečiams iš Vokietijos šventė paliko labai didelį įspūdį: vokiečiai niekada nebuvo matę nieko panašaus.

Vis dėlto Vilma prasitarė niekada negalvojusi, kad ištekės už vokiečio. Anksčiau jai labiau imponavo rusai: „Slavų vyrai – geri vyrai.“ Tačiau laimę su vokiečiu atradusi lietuvė tik pagimdžiusi tuojau pat planuoja grįžti į sceną ir stengsis dar labiau nustebinti Berlyno publiką. O pasidomėjus, ar neplanuoja grįžti į Lietuvą, iš Žemaitijos kilusi moteris, atskleidė, kad kol kas negrįš, bet kaip bus ateityje, ji dar nežino.

Laida „Emigrantai“ – kiekvieną antradienį 19.30 per LRT televiziją.