Į Raudondvario dvarą pažvelkime iš arčiau

Šįkart siūlome iš arčiau pažvelgti į vieną gražiausių Kauno apylinkių dvarų. Apie šį dvarą keliautojas F. Novakovskis 1857 metais pasakojo: „Kas tik važiuoja pro Kauną, nepamiršta užsukti į Raudondvarį, nes čia visiems svetingai atveriami vartai.“

Tad laiko mašina kelsimės į senąjį Raudondvario dvarą, kuris, pasirodo, turi pilies statusą.

Apie 9 km į vakarus nuo Kauno, abipus plento į Jurbarką, įsikūręs nedidelis Raudondvario miestelis, kuris gali didžiuotis išskirtinai romantišku dvaro sodybos ansambliu. Jį sudaro rezidenciniai rūmai (vadinami pilimi), dvi oficinos, oranžerija, ūkvedžio namelis, ledainė, žirgynas, du svirnai ir parkas su tvenkiniu. Raudondvario dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Dvaras įkurtas Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos.

V.Kondroto nuotraukos

Truputis istorijos

Pasak istorikų, pilį XVI a. antrojoje pusėje pradėjo statyti Kauno pakamaris Vaitiekus Dzevaltauskas. Vėliau pilies dvarą valdė daug iškilių Lietuvos didikų: Jonas Eustachijus Kosakovskis, Janušas ir Boguslavas Radvilos, Jonas Karolis Vorlovskis, Antanas, Juzefas ir Henrikas Kazimieras Zabielos, Mykolas, Benediktas Emanuelis ir Benediktas Henrikas Tiškevičiai.

Išlikusiame Raudondvario pilies dvaro architektūriniame ansamblyje ryškiausiai išlikę paskutinių dvaro valdytojų grafų Tiškevičių giminės veiklos pėdsakai. Po 1831 metų gaisro, sudegus mediniams dvaro pastatams, grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius pastatė naują mūrinį dvaro ansamblį. Jis tapo visai kitoks – puošnesnis ir ištaigingesnis.

Dvaro bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, aplink ją išmūryti kuorai, sienose iškirsti nauji langai. Prie pietinio fasado pristatyta įstiklinta terasa – „Rojaus sodas“ su dviem cilindriniais bokšteliais. 1840 m. pastatytos dvi oficinos – gotikinių formų, klasikinės kompozicijos. Taip pat pastatyti du vienodi dvaro svirnai, vėliau – dvaro žirgynas.

Dvaro sodybos ansamblį papildė parkas, sodas, gėlynai ir altanos. Pasak lenkų rašytojo T. Triplino, pilies rūmuose buvo daug italų, prancūzų ir lenkų tapytojų šedevrų, puikių skulptūrų, portretų, brangių mozaikų, senovinių ginklų ir daug kitokių brangių daiktų. Anot dvare dirbusių žmonių (iki 1914 m.), abipus paradinių durų stovėjo senovinės patrankos ir du dideli sviediniai, viduje – dvi lokių iškamšos, apsikabinusios nulaužtų pušų kamienus. Jų pašonėje – du šarvuoti riteriai su kardais rankose, ant laiptinės sienų – paukščių ir žvėrių galvų iškamšos.

Antrajame aukšte buvo turtinga biblioteka su raižytomis ąžuolinėmis spintomis, greta jos – muziejus su Tiškevičių giminės daiktais.

Pietinėje aukšto pusėje buvo „Rojaus sodas“ su Adomo ir Ievos statulomis, medinėse dėžėse augo obelaitės, apelsinai, citrinos, kiti pietų kraštų vaisiai. Kai dvaro šeimininkas būdavo namuose, pilies bokšte iškeldavo mėlyną ir geltoną vėliavą su Tiškevičių herbu – lelija.

Sunku nesutikti, kad valdant Tiškevičiams pilis tapo ištaiginga grafų rezidencija, kurioje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų, egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos.

Dvaras šiandien

2012 metų pavasarį–vasarą parko teritorijoje buvo atkurti želdynai ir gėlynai, kuriuose puikuojasi į dvarą sugrąžintos senosios rožių veislės.

Šiuo metu ledainėje įsikūręs Kauno rajono turizmo informacijos centras.

Rūmuose nuo 2012 m. birželio veikia santuokų rūmai, konferencijų salės.

2013 m. bus atidarytas Juozo Naujalio dvaro kultūros ir dailės muziejus.

Planuojama, jog oranžerijoje duris atvers restoranas su salėmis banketams.

150 metų skaičiuojančiose arklidėse-ratinėje 2013 metais pab. bus atidarytas Menų inkubatorius, kuriame bus apie 400 vietų mobili teatro ir koncertų salė. Taip pat – fotografijos ir meno galerija su ekspozicijų sale, kūrybinės ir gyvenamosios patalpos kūrėjams-rezidentams.