Carina Yonzon Grande svetainei papasakojo, ką jai teko išgyventi Sietlo tarptautiniame oro uoste spalio 1 dieną.
C. Y. Grande keliavo su visiškai tvarkingais dokumentais – pasu, kuriame buvo 10 metų iki 2017-ųjų galiojanti JAV viza, atgaliniais lėktuvų bilietais ir net maršrutinio autobuso bilietų čekiais, rašo abs-cbnnews.com.
63 metų moteris, dirbusi Azijos vystymosi banke („Asian Development Bank“), buvo patyrusi keliautoja: prieš tai ji lankėsi Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Vanuatu, Fidžyje, Šri Lankoje, Tailande, Laose, Vietname, Uzbekistane, Pakistane, Australijoje, Honkonge ir Singapūre.
Į Jungtines Valstijas ji vyko 13 kartą.
Ji pasakojo, kad imigracijos zonoje pastebėjo grupę imigracijos pareigūnų, aiškinančių žmonėms, kur jie turėtų rikiuotis.
„Atkreipiau dėmesį, kad policininkai pakeltu balsu klausinėjo žmonių, kodėl jie nusprendė atvykti atostogų į Jungtines Valstijas, koks yra jų vizito tikslas ir kiek jie turi pinigų šiai kelionei – šis dalykas man pasirodė visiškai absurdiškas“, - teigė C. Y. Grande.
„Kai atėjo mano eilė prisistatyti imigracijos pareigūnui, jis uždavė man įprastus klausimus, t.y. koks yra mano kelionės tikslas ir kiek planuoju čia būti. Aš sąžiningai atsakiau, jog atvykau aplankyti savo anūko Joshua bei sudalyvauti savo dukters vestuvėse, kurios spalio 26 dieną buvo numatytos Los Andžele. Pridūriau, kad čia praleisiu du mėnesius“, - sakė ji.
Moters teigimu, jos pasą pavartęs imigracijos pareigūnas pamatė, kad ji jau daug sykių lankėsi Jungtinėse Valstijose.
„Patvirtinau, kad taip, nes mūsų šeima gali sau tai leisti“, - pažymėjo C. Y. Grande.
Laikė 6 valandas be maisto ir vandens
Jos košmaras prasidėjo tuomet, kai pareigūnas liepė eiti į kambarį, kuriame žmonės tardomi toliau.
C. Y. Grande tvirtina, jog mažame kambarėlyje buvo laikoma 6 valandas.
„Pareigūnas Keavidas Mamas (labai arogantiškai) dar kartą paklausė, koks yra mano vizito Jungtinėse Valstijose tikslas. Tuomet jis paklausė, ar turiu Jungtinėse Valstijose giminaičių. Atsakiau teigiamai. Buvau paprašyta pasakyti jų vardus ir duoti kontaktinius telefono numerius. Pateikiau visas detales apie savo dukrą Steph ir 21 metų anūką Joshą. Jie pareikalavo daugiau pavardžių, taigi pasakiau savo tetos Nerissos pavardę bei telefoną. Jai beveik 90 metų, ji yra mano velionės motinos sesuo. Jeigu jie būtų man leidę paskambinti savo dukrai, būčiau galėjusi pasakyti ir daugiau pavardžių, bet man nebuvo leista niekam paskambinti. Jie pasiėmė mano mobilųjį telefoną. Kaskart skambindami mano tetai, anūkui Joshua ir dukrai Steph, jie užtrenkdavo duris, kad negirdėčiau jų pokalbių su mano giminaičiais“, - pasakojo moteris.
Tuomet imigracijos pareigūnas grįžo į kambarį ir pareiškė, kad C. Y. Grande yra melagė. Jis tvirtino kalbėjęs su jos teta, kuri pasakiusi, kad C. Y. Grande atvyko jos globoti.
Moteris tikino, kad pareigūno žodžiai yra netiesa, nes jos teta net nežinojusi, kad ji atvyksta į Jungtines Valstijas.
„Kol pareigūnas K. Mamas toliau mane kamantinėjo, dėl ko atvykau į Jungtines Valstijas, prie jo prisijungė jo kolega, vardu Changas. Jis pradėjo rėkti, vadindamas mane melage. Jis net iškratė mano rankinę, kurioje buvo vestuviniai atvirukai (su pinigais), skirti mano dukrai bei būsimam žentui, gimtadienio atvirukas Joshua (taip pat su pinigais) ir kiti daiktai. Jis pabėrė visus daiktus iš rankinės ant stalo, klausdami, kodėl turėtų manimi tikėti, kai mano teta, jų įsitikinimu, kalba nuoširdžiai“, - sakė C. Y. Grande.
Nevalgiusi ir išsekusi
„Aš visa drebėjau, buvau nuvargusi, išsekusi ir nusilpusi. Dėl tardymo buvau nevalgiusi“, - pridūrė ji.
Jų prižiūrėtojas, kažkoks ponas Caldwellas, vėliau perspėjo C. Y. Grande, kad ji sulauks pasekmių, jeigu neprisipažins, ką jie nori išgirsti.
„Jeigu būčiau melavusi, jie būtų manę suėmę ir uždarę į kalėjimą. Jis net rodė man kalėjimo kamerą. Pareiškiau, kad sakau tiesą ir kad jie gali pasodinti mane į kalėjimą, nes niekada neprisipažinsiu dariusi tai, kuo esu neteisingai kaltinama“, - teigė moteris.
Caldwellas leido C. Y. Grande pasirinkti: tą pačią dieną būti deportuotai į Filipinus ar patekti už grotų ir penkerius metus negalėti atvykti į JAV.
„Išsekusi, alkana ir nemiegojusi pasirinkau pirmąjį variantą, - teigė C. Y. Grande. – Skaudu, kad būdama tokio amžiaus, iš šių pareigūnų nesulaukiau jokios pagarbos. Su manimi buvo elgiamasi kaip su nusikaltėle. Man nebuvo leista pasikalbėti su dukra ir anūku, iš manęs buvo atimtas mobilusis telefonas. Netgi pasibaigus apklausai, jie man jo negrąžino“.
„Man labai skaudu, kad tai patyriau. Dar niekada gyvenime nebuvau taip pažeminta! Man tebeskauda iki šiol ir tikiuosi, kad kitiems žmonėms neteks patirti tokio ekstremalaus pažeminimo, kokį patyriau aš“, - sakė ji.
Rasistiniai įžeidimai
C. Y. Grande dukters sužadėtinis Kenas Shaw patvirtino šią istoriją.
„Ji buvo šiurkščiai tardoma 6 valandas po 15 valandų trukusio skrydžio. Ji negavo nei maisto, nei vandens. Pareigūnai svaidėsi rasistiniu žargonu, rodė ir grasino kalėjimo kamera. Jos asmeniniai daiktai buvo atsainiai išmėtyti, visą tą laiką akivaizdžiai matėsi vestuviniai atvirukai ir giminaičių dovanos“, - per atskirą interviu abs-cbnnews.com sakė K. Shaw.
„Ji buvo išvadinta melage ir išjuokta asmenų, kurie, regis, buvo įsitikinę turį išskirtines teises į tiesą ir manė, kad pagyvenusios moters kankinimas po ilgo skrydžio yra geras sportas“.
T. Shaw tvirtino, kad imigracijos pareigūnai nepagarbiai kalbėjo ir su C. Y. Grande dukra.
„Arogantiškas pareigūnas iš karto kreipėsi į ją tik pirmuoju vardu ir įžūliai išrėžė: „Na ką, labas, tavo motina bus deportuota“.
„Šventeiviškai patikinęs, kad yra teisus, pareigūnas pašaipiai užbaigė pokalbį dar vienu familiariu komentaru“, - pridūrė T. Shaw.
„Nuo tada pora kartų mėginau sužinoti pilnas pareigūnų, sulaikiusių mano būsimą uošvienę, pavardes, bet veikiausiai jie yra ypatingi ir neprivalo atskleisti informacijos Amerikos visuomenei“.
„Mano sužadėtinė dabar labai sielvartauja – ne tik dėlto, kad mama nedalyvaus jos vestuvėse, bet ir dėl žiauraus elgesio, kurį jos motinai teko patirti iš šalies, kurią vadina savo namais, pareigūnų“, - pažymėjo T. Sahw.
Jei turite įsimintinų asmeninių istorijų, kaip teko bendrauti su kitų šalių imigracijos pareigūnais, savo pasakojimus siųskite delfi@delfi.lt