Pakilusi iš ligos patalo panevėžietė judesiu pradėjo gydyti žmones

„Net po sudėtingiausių autoįvykių iš gabalų sulipdytus žmones judėjimas pastato ant kojų. Tik reikia nepasiduoti – įsikabinti ir eiti tuo keliu“, – DELFI teigė teisingu kvėpavimu ir judesiu nuo sunkios ligos išsigydžiusi panevėžietė Dina Nakrošienė.

Gera jos pažįstama – vilnietė Jūratė – po autoavarijos net nekalbėjo, gulėjo paslika, o dabar Vilniuje veda jogos užsiėmimus neįgaliesiems.

„Nesvarbu, kad jau metuose buvo, ji atsistojo ant kojų, nes įtikėjo, kad teisingas judėjimas padės ir nepaisydama nieko iš pradžių bandė daryti paprasčiausius pratimus, o paskui dalyvaudavo ir sudėtingiausiuose jogos mokymuose“, – pasakojo Dina.

Ji pati kentėjo nuo pražiūrėtos Laimo ligos, kuri „nepasireiškė raudona dėme, tik prastėjančia ir prastėjančia savijauta“.

Pasidaryti tyrimus patarė Darbo biržoje

Mintį, kad tai gali būti erkių platinamo susirgimo poveikis, moteriai pakišo Darbo biržos tarpininkė, pas kurią Dina nuėjo dėl darbo.

„Pasiskundžiau, kad labai blogai jaučiuosi ir paprašiau, kad net nesiūlytų darbo. Tai ji patarė pasitikrinti, ar tik nebus Laimo liga. Tada ir prisiminiau, kad buvau ištraukusi iš kairės kojos erkę. Nuėjau pasitikrinti, tyrimai patvirtino, kad taip ir yra“, – pasakojo panevėžietė.

Nuo jai skirtų „arklinių dozių antibiotikų“, savijauta ne pagerėjo, o tik dar labiau blogėjo, sutriko virškinimas. Nežinančią ko griebtis moterį kojos nuvedė į jogos kursus.

„Ir anksčiau pažįstamų buvau kviečiama ateiti į „Gyvenimo meno“ labdaros ir paramos fondo kursus, bet vis atidėliodavau. Maniau, nė dešimties minučių neišsėdėsiu meditacijoje, nes iš prigimties buvau labai judri ir nenusėdinti vietoje. Maniau, kad man tinkamesni tokie sportai, kaip pilatesas, aerobika, sportiniai šokiai – kur daug judesio, muzikos, kur linksmiau“, – prisimindama juokėsi Dina.

Tačiau pirmos kursų dienos pakeitė jos nusistatymą. „Penkių dienų pakako suprasti, kad teisingo kvėpavimo ir judesio pratimai tinka mano kūnui ir sielai. Tada per daug nesigilinau, kas konkrečiai teikė jėgų gyventi – tiesiog buvo gera daryti kvėpavimus, jogos pratimus“, – prisiminė DELFI pašnekovė.

Mokėsi pajusti save

Joga panevėžietei nebuvo visiška naujiena – anksčiau moteris ją praktikavo savarankiškai, „iš knygučių“.

„Tačiau tik kursuose iš tiesų suvokiau, kas ta joga, kad ne tik pasilankstymai, kad reikia stebėti savo kūną, jo pojūčius, kad reikia skirti dėmesį sau“, – sakė Dina, pridurdama, kad judėjimas jai visų pirma padėjo atsigręžti į save.

Ligos išvargintas kūnas pradėjo stiprėti 40 dienų sąžiningai atliekant specialaus kvėpavimo ir judesio praktikas, kurių moteris buvo pamokyta per kursus.

„Diena iš dienos visa tai dariau, per dieną skirdama po dvi valandas“, – pasakojo DELFI pašnekovė. Užsiminus, kad 40 dienų skirti po dvi valandas kvėpavimui ir judesiui – rimtas įsipareigojimas, ji atsakė: „Nebeturėjau kitos išeities“.

Pajuto, kad gali pati mokyti jogos

Kartas nuo karto pakartodama kursus, Dina pradėjo bendrauti su mokytojais iš Vilniaus, Kauno ir kitų miestų. Nuolat praktikuodama jogą, lankydama užsiėmimus pajuto, kad ir pati gali pamokyti žmones kvėpavimo ir judesių.

Tapusi „Gyvenimo meno“ labdaros paramos fondo savanore, panevėžietė praktikavosi Lenkijoje, pas mokytoją, kuris buvo atvažiavęs iš Indijos ir vedė seminarus Šri Šri jogos instruktoriams.

„Dabar ir pati vedu užsiėmimus. Ateina vyrų, moterų, visi gali ateiti, nes judesiai paprasti, nesudėtingi, kiekvienam prieinami. Žinoma, jei žmogus prasilankstęs, gal jam norisi sudėtingesnių asanų, todėl tokiais atvejais organizuojam atskirą grupelę stipresnių. O šiaip ir senjorams vedu užsiėmimus, jie labai tuo džiaugiasi“, – šypsojosi Dina.

Nestato ant galvos

Paklausta, su kokiomis problemomis į ją kreipiasi žmonės, jogos instruktorė minėjo pačias įvairiausias: astmą, bronchų, sąnarių ligas.

„Neseniai atėjo moteris, kuri nebegalėjo pakelti rankų ir pati susišukuoti plaukų. Kažkas jau turėjo ja rūpintis, o dabar kuo toliau, tuo žvaliau jaučiasi: pirščiukai lankstesni, jau daug ką gali pati padaryti. Tačiau tik todėl, kad iš širdies eina, viską daro“, – sakė DELFI pašnekovė.

Dinos įsitikinimu, žmonių nereikia statyti ant galvos. Priešingai – ji akcentuoja, kad būtina stebėti savo kūną, jo galimybes ir nepersistengti, kad negalima pertempti raumenų ir sausgyslių, iš pradžių būtina gerai apšilti.

„Kai pradedi judėti ir tą darai nuolat, rezultato ilgai laukti netenka. Man pačiai sveikata pasitaisė jau po kelių pirmų užsiėmimų. Palengvėjo, pagerėjo nuotaika, kilo noras kažką daryti, nes kai sergi, pasidarai pesimistas, niekas nebeįdomu“, – patirtimi dalijasi Dina, šventai tikinti, kad judėjimu galima gydyti ne tik kūno, bet ir dvasios ligas.

Įspėja apie pavojus

Kaip įspėja knygos „Jogos mokslas: pavojai ir nauda“ autorius Williamas J. Broadas, joga, kurią jis vadina kūno ir dvasios mankšta, gali būti ne tik naudinga, bet ir žalinga.

„Pritariu nuomonei, kad neatsakinga imti ir iškart bandyti sudėtingus jogos pratimus. Joga skirta meditacijai. Svarbu pirmiau pažinti save, subtiliai pažvelgti į savo vidų ir tik tada imtis fizinių pratimų“, – pabrėžia autorius.

Primindamas senuosius Vedų raštus, jis akcentuoja, kad joga pirmiausia skirta subalansavimui, bet ne svoriui mesti ar raumenims tempti.

Turintiems stuburo problemų kai kurie pratimai draudžiami

DELFI kalbinti profesionalūs kineziterapeutai užsiminė apie tai, kad tarp jogos mokytojų yra apsišaukėlių ir ne visi paiso principo „svarbiausia nepakenkti“.

Reabilitologai pastebi, kad jogą praktikuojantys žmonės dažniausiai pasitempia kaklo srities raiščius. Taip gali atsitikti atliekant pratimus, kurių metu kojos keliamos į viršų, o atrama tampa alkūnės ar pečiai.

Kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms keliant kojas į viršų gali pradėti svaigti galva, pykinti, prasidėti kūno tirpimai. Stuburo problemų turintiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms kai kurių pratimų iš viso negalima daryti.