Vis dėlto dauguma studentų neskuba keisti įvairių popierių ir sutarčių, jie netgi lieka „prisirašę“ savo miesto poliklinikoje. Štai čia ir yra didžiausia bėda – Vilniuje esančios poliklinikos negali džiaugtis padidėjusiu pacientų kiekiu. Vis dėlto gyventi reikia visiems ir mes nebūtume lietuviai, jei nesugalvotume kažko naujo, gal ir nelabai sąžiningo ir teisingo, bet vis dėlto padedančio susirasti klientų.
Esu Vilniaus universiteto pirmakursė – jauna, naivi ir vis dar jaučiuosi svetima šiame mieste. Būtent todėl į įvairius pasiūlymus, raginimus ir reklamas žiūriu nepatikliai, nes suvokiu, jog šiais laikais žmonės dažnai siekia pasipelnyti iš kitų. Vis dėlto šįkart buvau apgauta ne aš viena, o visa mano kurso grupė bei daugelis kitų studentų. Pasirodo, šiais laikais labai paprasta įsibrauti į paskaitas bet kam – tereikia gražiai pakalbėti su dėstytoja ir tau bus suteiktas laikas bendrauti su auditorija.
Taip nutiko ir tąkart, kai atėjo jaunas vyriškis, prisistatęs vienos Vilniaus klinikos atstovu ir teigė, jog jie glaudžiai bendradarbiauja ir yra pasirašę sutartį su Vilniaus universitetu. Vyriškis tikino, jog ši poliklinika padės mums tuo atveju, jei susirgsime Vilniuje, o vis dar būsime prisiregistravę savo miesto poliklinikoje. Tuomet galėsime kreiptis į šią naują, ir labai gerą polikliniką, kurioje dirba patys geriausi šalies daktarai, kurie visada galės mums padėti. Ir geriausia yra tai, kad net ir priklausydami šiai poliklinikai, mes kartu galėsime priklausyti ir senajai, kuriai priklausėme iki šiol.
Sveikata – svarbus dalykas, todėl nė nedvejodami visi užpildėme paprastą dokumentą: vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, elektroninis paštas ir, aišku, asmens kodas. Deja, jau kitą savaitę bandydama prisiregistruoti pas savo šeimos gydytoją gimtajame mieste sužinojau, kad tai poliklinikai nebepriklausau.
Nuvykusi į registratūrą sužinojau, jog tam, kad vėl tapčiau šios įstaigos paciente, turiu užpildyti tam tikrą dokumentą ir sumokėti 10 litų, nes pagal įstatymą tiek kainuoja, jei nori per pusę metų antrą kartą keisti gydymo įstaigą. Vadinasi, patyriau ne tik moralinių, bet ir finansinių nuostolių.
Panašu, kad išradingi mūsų tautiečiai nuolat randa būdų, kaip gerai gyventi „lipant per galvas“ kitiems žmonėms ir bandant juos visaip apgauti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!