Daugiabučių, kuriuos reikėtų kuo greičiau renovuoti, sąrašus savivaldybės Aplinkos ministerijai pateikinėjo iki praėjusios savaitės.
Sąrašą galite rasti ČIA (.xls formatas).
Kaip naujienų portalui DELFI teigė Būsto energijos taupymo agentūros vadovas Valius Serbenta, į antrąjį etapą pateko neefektyviausiai energiją naudojantys pastatai. Taip pat buvo atsižvelgiama į galimą gyventojų pritarimą.
„Kad nebūtų gyventojų skolų. Jei gyventojai prasiskolinę ir dar jiems siūlyti skolintis...“, - retoriškai klausė V. Serbenta.
Iš viso Aplinkos ministerijos žvilgsnis jau nukreiptas į daugiau nei 2,5 tūkst. konkrečių daugiabučių, tačiau pašnekovas sako, kad dar 20 tūkst. pastatų reikėtų renovacijos.
„Senos statybos namai visi turėtų būti apšiltinti, atnaujintos sistemos, keičiami langai“, - kalbėjo V. Serbenta.
Specialistas pastebėjo, kad energijos suvartojimo statistiniai duomenys ne visada gali objektyviai atskleisti pastato būklę: „Būna, kad šaltai gyvena, taupo, todėl suvartojimas gali būti mažesnis, bet iš esmės reikia visus sovietinės statybos daugiabučius atnaujinti“.
V. Serbenta prasitarė, kad į antrąjį etapą jau pateko ir statiniai, įtraukti į kultūros paveldą. Dažniausiai – tai daugiabučiai didmiesčių centre. Pirmame etape jie buvo apeiti dėl laiko taupymo – šių pastatų projektams paruošti reikės daug daugiau laiko.
DELFI primena, kad pirmajam naujos programos renovacijos etapui Aplinkos ministerija su savivaldybėmis buvo atrinkusi 800 neefektyviausiai energiją vartojančių daugiabučių. Šių metų rugsėjo pabaigoje daugiau nei 600 daugiabučių jau turi pasirengę investicinius projektus, daugiau nei 300 daugiabučių bendruomenių balsavę dėl planų, 276 – pritarę planams. 90 pastatų jau pradėti darbai.
