Kodėl buriavimas Lietuvoje įgauna spartų pagreitį?
Šis madingas laisvalaikio leidimo atributas pastaraisiais metais žaibiškai populiarėja ir Lietuvoje. Dėl savo plataus panaudojimo savybių aitvaru dangus raižomas ištisus metus. Esant tinkamam vėjui, krante, vandenyje, ant ledo ir sniego jėgos aitvaras sudaro galimybes, pažabojus vėją, pajusti jo nepaprastą jėgą.
Naudojant įvairią įrangą, aitvaras mums leidžia greitai judėti vandeniu, ledu ar sniegu, sklęsti ore bei atlikinėti akrobatinius triukus. Nors įranga, įgalinanti raižyti dangų ir skrosti vandenį ar sniegą, nėra pigi, šio pomėgio entuziastų randasi vis daugiau. Didžiausios Lietuvos jėgos aitvarų vadeliotojų susibūrimų vietos yra ten, kur pučia vėjas, yra patogus, saugus krantas jėgos aitvarą parengti bei jį įkinkyti. Tai – Kuršių marių pakrantės stovyklavietės (tarptautiniu žargonu vadinamos „spotais“) – Svencelė, Kintai (Klaipėdos raj.). Baltijos jūros pakrantėje kaituojama nuo Nidos iki Pavilosta (aut. past. Latvija).
Didžiuosius Lietuvos ežerus su saugiomis, patogiomis pakrantėmis taip pat mėgsta jėgos aitvarų vadeliotojai. Ypač jie tampa populiarūs įgavę „kieto vandens formą“, t. y. pasidengę ledu. Žiema jėgos aitvarų vadeliotojai vandlentes keičia į snieglentes arba slides. Iš esmės jėgos aitvarai Lietuvoje pramogai ir sportui naudojami visus metus.
Tarptautinė jėgos aitvarų asociacija (IKA), esanti Tarptautinės buriavimo federacijos (ISAF) nare, oficialiai yra išskyrusi ir patvirtinusi penkias jėgos aitvarų savarankiškas rungtis. Tai – jėgos aitvaro Olimpinės distancijos buriavimo (angl. „Kite course racing“) rungtis, jėgos aitvaro Laisvo stiliaus rungtis (angl. „Freestyle“), jėgos aitvaro Bangų įveikimo rungtis (angl. „Wave performance“), jėgos aitvaro Slalomo rungtis (angl. „Slalom“), jėgos aitvaro Greičio rungtis (angl. „Speed“).
Ar išvysime jėgos aitvarus Rio de Jeneiro 2016 m. olimpiadoje?
Tarptautinės buriavimo federacijos (ISAF) Plėtros vertinimo grupė pernai posėdyje pasiūlė svarstyti galimybę į Rio de Jeneiro 2016 m. olimpiadą įtraukti jėgos aitvaro olimpinės distancijos buriavimo (angl. „Kite Course Racing“) rungtį. Ši rungtis turėjo pakeisti olimpinę Neil Pryde RS:X burlenčių klasę. Tačiau po šešių mėnesių kovos dėl išlikimo Neil Pryde RS:X burlenčių klasė liko ten, kur ir buvo. Tokį galutinį savo sprendimą ISAF patvirtino 2012 m. lapkričio mėnesį. Yra nuomonių, kad galiojusi įskaitinių varžybų ir sportininkų reitingavimo tvarka lėmusios olimpinės sporto šakos statuso nesuteikimą jėgos aitvaro olimpinės distancijos buriavimo rungčiai.
Tačiau pasaulinė jėgos aitvaro olimpinės distancijos buriavimo sportininkų bendruomenė nenusivylė, o tik dar aktyviau pradėjo organizuoti oficialias įskaitines varžybas. Tokias oficialias varžybas šių metų pavasarį organizavo Lietuvos burlentininkų asociacija, o jas įvykdė VšĮ „Ekstremalus Sportas“. Į šias varžybas varžytis atvyko aukštą pasaulinį reitingą turintys svečiai: Estijos atletas Ranno Rumm (102-as iš 433), Rusijos atletas Ivan Doronin (22-as iš 433) bei Lietuvos atletas Viktoras Šeputa (43-ias iš 433).
Pasaulio reitingai
Oficialių įskaitinių jėgos aitvaro olimpinės distancijos buriavimo (angl. „Kite Course Racing“) varžybų poreikis Lietuvoje neabejotinas. Klaipėdietis Viktoras Šeputa jau kelintus metus iš eilės dalyvauja prestižinėse Pasaulio, Europos ir nacionalinėse varžybose. Jo pasiekti aukšti rezultatai garsina Lietuvos vardą bei populiarina jėgos aitvaro olimpinės distancijos buriavimo rungtį. Lietuva gali didžiuotis, kad tokia maža šalis turi net keturis Tarptautinė jėgos aitvarų asociacijos (IKA) reitinguojamus sportininkus. Tai – jau anksčiau minėtas Viktoras Šeputa (43-ias iš 433), kurio reitingas 2012 m. buvo 21-24 vieta pasaulyje), Mindaugas Jonikas (274-as iš 433), Mindaugas Mockevičius (303-ias iš 433), Artūras Morauskas (Benzas) (406-as iš 433).
Remiantis šio sąrašo duomenimis, Lenkijos atstovų yra 24 atletai, Blazeg Ozog yra (4-as iš 433), o Tomek Janiak (5-as iš 433). Kaimyninės Latvijos sportininkų pavardžių reitinginiame sąraše visai nėra, o Estijos – net aštuoni. Rusijos sportininkų iš viso 19. Čia pirmauja Lietuvoje startuojantis Ivan Doronin (22-as iš 433). Ilgiausi yra Jungtinių Amerikos Valstijų – 40 ir Ispanijos – 42 atletų sąrašai.
Kiek kitoks yra moterų pasaulinės įskaitos reitinginis sąrašas. Jei vyrų įskaitoje reitinginiame sąraše yra 433 pavardės, moterų sąraše – tik 76. Sąraše nepavyko aptikti Estijos, Latvijos, Lietuvos sportininkių pavardžių, tačiau kaimyninės Lenkijos – net aštuonios atletės, o Aga Grzymska (4-ta iš 76) pavardė puikuojasi tarp lyderių pasaulyje. Rusijos sportininkių trys, Elena Kalinina (4-ta iš 76) šeštoje vietoje. Reitinginiame sąraše Ispanija turi 4, Jungtinė karalystė – 3, Kanada – 3 sportininkes. Ilgiausiais moterų įskaitos sąrašais gali didžiuotis JAV ir Prancūzija, jos turi po 5 sportininkes.
Jėgos aitvaro olimpinės distancijos buriavimas Lietuvoje
Kokios priežastys lemia tokius rezultatus? Lietuvoje tikrai ne vienas šimtas ar net tūkstantis jėgos aitvarų vadeliotojų. Nors sportinė jėgos aitvaro olimpinės distancijos buriavimo įranga: vandlentė, jėgos aitvaras, vadelės-stropos (baras) kainuoja nepigiai, tikrai ne sportinės įrangos kaina yra pagrindinis veiksnys, lemiantis jėgos aitvaro olimpinės distancijos buriavimo negausias sportininkų gretas.
Oficialių varžybų protokoluose aptiktos šios sportininkų pavardės: Viktoras Šeputa, Mindaugas Jonikas, Mindaugas Mockevičius, Artūras Morauskas, Darius Karnauskas, Emilė Mažeikaitė. Tarp buriuojančių ir oficialiose varžybose dar nedalyvavusių Lietuvoje žinomos mažiausiai dar dvi pavardės. Galutinė statistika sako, kad šiuo metu šioje sportinėje klasėje buriuoja septyni vyrai ir viena mergina. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio dauguma jėgos aitvaro vadeliotojų nestoja ant šios vaidlentės, yra jos ypatingi techniniai parametrai ir savybės.
Dvipusė „Twin tip“ vandlentė yra nuo 1200 mm iki 1650 mm ilgio ir nuo 380 cm iki 480 mm pločio. Įprastai su keturiais 30-60 mm ilgio vairiukais. Jėgos aitvaro olimpinės distancijos buriavimo vandlentė priklausomai nuo modelio ir atskiro gamintojo gali būti nuo 1700 mm iki 1900 mm ilgio, nuo 450 mm iki 700 mm pločio, nuo 6 iki 103 litrų talpos ir sverti nuo 4 iki 8,4 kilogramų (sudaryta remiantis IKA oficialia informacija). Jos konstrukcijoje numatyti trys 220-520 mm ilgio vairai – du šonuose, vienas gale.
Ar jėgos aitvarai taps olimpine sporto šaka?
Jėgos aitvaro olimpinės distancijos buriavimo entuziastams optimizmo sunkioms treniruotėms dar turi pakakti, nes 2013 m. gegužės mėn. ISAF pakartotinai suteikė viltį tapti Olimpine sporto šaka. Tarptautinės buriavimo federacijos prezidentas prof. Carlo Croce savo kalboje paminėjo, kad jis asmeniškai nori matyti jėgos aitvarus kaip naują ir atskirą buriavimo sporto šaką. Jo nuomone, jėgos aitvarai yra labai patraukli, įspūdinga ir ne pernelyg brangi buriavimo sporto šaka. Šios sporto šakos varžybų formatas yra naujas ir draugiškas televizijai. „Manau, medijų atstovai turėtų aktyviai remti jėgos aitvarą kaip naują 11 olimpinę buriavimo šaką“, – kalbėjo C. Croce. Panašius pasisakymus jam teko girdėti ir iš atsakingų Tarptautinio olimpinio komiteto narių. Nustatytas terminas, kad jėgos aitvarai išlieka ne olimpine sporto šaka, iki 2020 m.
Varžybos Kintuose
Lietuvos burlentininkų asociacija ir VŠĮ „Ekstremalus sportas“ rugsėjo 21-22 d. vykdė Lietuvos Respublikos burlenčių ir jėgos aitvaro olimpinės distancijos buriavimo čempionatą Kintuose. Laimėjo užtikrintai V. Šeputa, II vieta M. Jonikas, III vieta M. Mockevičius. Čempionato dalyvių gretose pirmą kartą registravosi ir dalyvavo mergina. Tai – Neringos sporto mokyklos ir Nacionalinės buriavimo akademijos auklėtinė šešiolikmetė E. Mažeikaitė.
Ar jėgos aitvarai taps olimpine sporto šaka ir ar šioje rungtyje Lietuva turės atstovų, vienareikšmiškai atsakyti nėra galimybių, tačiau pokyčiai vyksta.
2013 m. Lietuvos Respublikos burlenčių ir jėgos aitvarų čempionate (Kintai) garbingai kovojo vienintelė mergina – Emilė Mažeikaitė.
