Gegužės mėnesį pristatydamas naujos kartos S klasės sedaną „Daimler“ vadovas Dieteris Zetsche paskelbė, jog šis „Mercedes-Benz“ flagmanas žymi iš dalies autonomiško vairavimo eros pradžią. Pasak D. Zetsche, su šešiomis „akimis“ (kameromis) ir šešiomis „ausimis“ (radarais) S-klasė girdi ir mato pakankamai, kad galėtų pati vairuoti ne didesniu kaip 60 km/val. greičiu.

„Daimler“ vadovas pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra pašalinti nuobodžiąją vairavimo dalį ir palikti vairuotojui tik smagius elementus. Anot jo, gamintojas neketina automatizuoti malonumą teikiančios vairavimo dalies, tačiau nuobodžiosios galima ir atsisakyti. „Robert Bosch“ važiuoklių sistemų padalinio vadovas Wolfas-Henningas Scheideris sutinka su tokia D.Zetsche pozicija. Anot jo, yra daugybė situacijų, kada vairuoti smagu ir norisi tą daryti, tačiau taip pat pasitaiko situacijų, kada vairavimo laiką norėtųsi skirti kitoms veikloms, pavyzdžiui, kasdien kamščių užgrūstomis gatvėmis vykstant į darbą ir namo.

Automatizuotam vairavimui būtini davikliai, kontroliuojantys automobilio greitį, stabdymą ir vairavimą bei matuojantys atstumą tarp transporto priemonių, jau šiandien montuojami į S klasės „Mercedes-Benz“, 7 serijos BMW ar „Volvo XC60“. Vis dėlto W. H. Scheideris pabrėžia, kad automobiliai nepradės vairuoti patys, kol nebus įsitikinta visų daviklių šimtaprocentiniu patikimumu visą jų veikimo laiką. Jis dar pridūrė, kad norint įdiegti pilnai automatizuotą vairavimą reiktų bent dviejų papildomų jutiklių, kurie išmatuotų ir patikrintų tuo pačius parametrus. Dar vienas iššūkis autonominio vairavimo sistemų plėtotojams yra užtikrinti, kad sistema nepriekaištingai veiktų net ir esant nepalankioms oro sąlygoms: lyjant ar sningant. W. H. Scheideris pastebėjo, kad šią problemą galima išspręsti pasitelkus debesų kompiuteriją, belaidį ryšį tarp automobilių ir įvairius daviklius, bet vis tiek dar lieka klausimų, į kuriuos reikia atsakyti norint pasiūlyti pilnai automatizuotą vairavimą.

BMW pardavimų vadovas Ianas Robertsonas mano, kad daugelyje situacijų šiandieninės technologijos yra visiškai pajėgios vairuoti automobilį, tačiau įstatymai reikalauja, kad vairuotojas laikytų rankas ant vairo. Pasak vadovo, dabar yra tokia fazė, kuomet technologijos aplenkė teisės normas ir laiko klausimas, kada pastarosios prisivys. Vyriausybių atstovai automatizuotą vairavimą kol kas vertina atsargiai. Prieš pora metų ES buvo atlikta automatizuoto vairavimo vertinimo studija ir konstatuota, kad dar reikia atsakyti į keletą esminių klausimų, pavyzdžiui, kokią įtaką vairavimo automatizavimas turės vairuotojui, kaip pasiekti automatizuotų automobilių valdymo standartizavimą ir ar tam būtinas valdžios atstovų įsikišimas, ar ES turėtų įvesti kokius nors automatizuotų automobilių valdymo apmokymus ir pan.

JAV teisės aktų leidėjai automatizuoto vairavimo atžvilgiu nusiteikę ne palankiau nei jų ES kolegos: kitapus Atlanto sutinkama, kad automatizuotas vairavimas ilguoju laikotarpiu bus labai naudingas vairuotojams, tačiau kol kas turėtų likti tik eksperimentinėje būsenoje. Nevados, Kalifornijos ir Floridos valstijos jau leido automatizuotų automobilių bandymus viešuosiuose keliuose, dar kelios valstijos turėtų tą padaryti artimiausiu metu, bet Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija išreiškė susirūpinimą kai kuriose valstijose rengiamais teisės aktais ir kol kas nerekomenduoja automatizuotų automobilių leisti naudoti jokiems kitiems tikslams, išskyrus bandymus.

Tokia valdžios atstovų pozicija JAV ir Europoje leidžia spėti, kad bent jau artimiausiu metu gatvėse neišvysime automobilių be vairuotojų, nors, pavyzdžiui, „Google“ ir skelbia, kad jau po penkerių metų gali automatizuotus automobilius pateikti rinkai.