Egzotinės rūšys – tai augalai, gyvūnai, grybai ir mikroorganizmai, pervežami per ekologinius barjerus, pavyzdžiui, kalnynus ar vandenynus dėl žmogaus įsikišimo bei atsiduriantys už savo natūralios aplinkos ribų.
Kaip rašo „New Europe“, šiuo metu Europoje yra daugiau nei 12 000 tokių rūšių. Apie 15 proc. jų – invazinės, o jų skaičius sparčiai auga, kas kelia pavojų natūraliai aplinkai.
„Kova su invazinėmis egzotinėmis rūšimis – puikus pavyzdys, kad Europos Sąjunga (ES) gali pasiekti daugiau, dirbdama kartu. Mūsų siūlomas teisės aktas padės apsaugoti biologinę įvairovę bei skirtas atkreipti dėmesį į didžiausius pavojus, o tai padės didinti valstybinių priemonių efektyvumą bei pasiekti rezultatų taupiausiu būdu. Nekantriai laukiu darbo su ES šalimis narėmis ir Europos Parlamentu (EP) pradžios tam, kad šis teisės aktas įsigaliotų bei priartintų mūsų dedamas pastangas prie šios rimtos problemos ES sprendimo“, - sakė už aplinką atsakingas komisaras Janezas Potočnikas.
Invazinės egzotinės rūšys kasmet ES padaro žalos mažiausiai už 12 mlrd. eurų (beveik 41,5 mlrd. litų), keldamos pavojų žmonių sveikatai, kenkdamos infrastruktūrai bei žemės ūkiui. Maža to, šios rūšys gali rimtai pakenkti ekosistemoms bei sukelti tam tikrų rūšių nykimą, kurios būtinos mūsų natūralios aplinkos balanso palaikymui.
Dėl šių priežasčių ES siūlymas spręsti egzotinių rūšių klausimą orientuotas į prevenciją, skatinant ES šalis nares rengti patikrinimus tam, kad būtų užkirstas kelias tarptautiniam pavojų keliančių rūšių judėjimui, užtikrinamas ankstyvas perspėjimas bei neatidėliotinas reagavimas, imantis skubių veiksmų tam, kad egzotinės rūšys būtų išnaikintos, kai tik jos aptinkamos ir, galiausiai, žinomų invazinių egzotiškų rūšių valdymas tais atvejais, kai šios rūšys jau plačiai paplitusios bei nelieka kitos alternatyvos, kaip tik sumažinti iki minimumo jų keliamą žalą.