Pagaliau buvo krepšinis. Vakar per televizorių buvo jaučiama, kad jau ir krepšininkams žaisti gera. Nebuvo tų sunkių „kedų“ ir liūdnų, sutrikusių veidų. Buvo kova. Buvo žaidimas. Šokinėjau po kiekvieno svarbaus tritaškio. Šį čempionatą to dar nebuvo.
Ankstesnes rungtynes buvo sunku žiūrėt, nebuvo pasimėgavimo. Vakar krepšinis buvo malonus. Apskritai, jei tyliai buvo galima tikėtis panašaus į vakarykštį žaidimą, tai galvojau, nebent ketvirtfinalyje (jei iki jo išeitume), taip kelias rungtynės po truputį gerinant žaidimą. Nesitikėjau tokio staigaus žaidimo pagerėjimo.
Dabar labai svarbu sužaisti geras rungtynes su belgais ir ukrainiečiais. Sužaidus kelis gerus mačus, o ne vienas rungtynes gali atsirasti tikėjimas savo jėgomis, tik taip galima užmiršti pirmą etapą. Vakarykštė pergalė džiugina dar ir dėl vieno dalyko. Dėl visų tų Jono Kazlausko „heiterių“ (liet.priešų), prašančių atleisti vadžias ir kt. Gal smaugia tas J. Kazlauskas žaidėjus, gal nesmaugia, gal rėkia, gal nerėkia. Nieko mes nežinom, matom tik iš šono. Tai tik spėliojimai ir gandai. Nežinau, ar per šias rungtynes J. Kazlauskas labai klausė Gintaro Krapiko ir Dariaus Maskoliūno bei nei vieno nestumdė, bet štabas rungtynėms pasiruošė gerai.
Komandai ir treneriui reikia susigyventi, priprasti vienam prie kito, suprasti, kas ką moka, kas ko nori. Vakar atrodė kažkokios to užuomazgos. Mindaugas Kuzminskas vakar buvo toks „X faktorius“. Jis buvo tas žaidėjas, kuris netikėtai prisidėjo. Būk realistas, bet turbūt nesitikėjai, kad Kuze bus vienas rezultatyviausių. Labai gerai, kai atsiranda tie papildomi žaidėjai, iš kurių per daug nesitiki. Įgaus šiek tiek pasitikėjimo, nes žinos, kad jau sužaidė ir kad gali. Tiesiog reikia veržtis.
Apskritai, geras dalykas ta rotacija, kai vienose rungtynėse žaidžia vieni daugiau, kitose - kiti. Gali būti sunkiau nuspėjamas. Nemanau, kad „francai“ labai ruošėsi M. Kuzminskui ar R. Javtoko kabliui (vienas iš įsimintiniausių momentų vakar). Patiko, kaip „atjungtas“ buvo Tony Parkeris. Labai geras darbas. Visai nesimatė vieno iš geriausių NBA žaidėjų. Ten jo niekas nesustabdo, o čia pavyko mūsų krepšininkams. Gal dabar mažiau visi piktinsis rinktinės skautu Benu Matkevičiumi.
Pagarba visai komandai. Tik reikia neužsisvajoti, ne tik komandai, bet ir fanams. Nes tuoj prasidės kalbos apie medalius ir finalus, nors neseniai visi buvo nurašę rinktinę. Dabar ypatingai gali džiaugtis tie, kurie tikėjo, kurie sakė, kad viskas bus gerai ir pradėsime gerai žaist. Plojimai jums už pozityvumą.
Ne plojimai tiems, kurie sakė, kad čia mūsų grupė buvo labai sunki ir kitame etape bus gerai, nes tiesiog lengviau bus žaisti su silpnesniais. Visi žaidėjai ir treneris sakė, kad pati komanda sugebėjo pasikeisti. Labiau pasikeitė komanda, o ne priešininkai. Manau, ir patys žaidėjai pamatė, kaip gali žaisti ir kad patiems tai patinka. Vadinasi, gali veikti, tiesiog reikia daryti viską taip pat ir toliau: neišradinėt kažko naujo, o dirbti tais pačiais principais.
Negerai, kad belgams ryt paskutinis šansas neiškristi iš grupės. Kol kas be taškų, o su vienu nelabai būtų įmanoma toliau eiti. Atrodo, nėra ten kam žaisti, bet vakar su serbais žaidė gražiai. Taip kad dar pabūkim ramūs kaip belgai ir neprognozuokim pergalės.
P.S.: įdomu, jei ryt vėl taip gerai sužaisime, kiek spaudoje atsiras tokių šaunių frazių - „kaip feniksas iš pelenų“, „atgimimas“ ar kas nors apie gulbę ir bjaurųjį ančiuką.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!