Augaluose magnis yra chlorofilo molekulės pagrindas. Kai šio elemento trūksta, lapai ima gelsti ir blankti. Beveik tas pats darosi ir su mūsų oda, kai mums stinga magnio.
Žmogui šis cheminis elementas dar svarbesnis nei augalams, ypač turint omenyje, kad patiriant įtampą magnis išeikvojamas kur kas greičiau. O kurio šiuolaikinio žmogaus diena apsieina be streso? Net intensyvi treniruotė raumenims sukelia stresą, todėl jos metu magnio metabolizmas labai suintensyvėja.
Jeigu magnio gauname užtektinai, krūvio galima nemažinti, o tai aktyviai gyvenantiems žmonėms labai svarbu. Juk jiems standartinė gydytojų rekomendacija „pailsėti, sumažinti gyvenimo tempą ir savęs neperkrauti“ beveik neįgyvendinama.
Koks magnio poreikis? Moterims iki trisdešimties per parą reikia gauti 400 miligramų magnio, pradėjus ketvirtą dešimtį – 420 miligramų. Vyrams atitinkamai 310 ir 320 miligramų.
Vienas turtingiausių magnio šaltinių mūsų vartojamų maisto produktų tarpe yra riešutai (praktiškai visų rūšių), saulėgrąžos, dumbliai ir pupelės.
Štai kiek magnio yra šimte gramų:
Migdolų – 225 mg;
Pistacijų – 120 mg;
Graikinių riešutų – 169 mg;
Lazdyno riešutų – 172 mg;
Kedrinių pinijų – 234 mg;
Sezamo sėklų – 540 mg;
Žemės riešutų – 202 mg;
Anakardžio riešutų – 270 mg;
Moliūgo sėklų – 534 mg;
Saulėgrąžų sėklų - 317 mg.
Riešutų unikalumas ir nauda slypi tame, kad juose esantys vitaminai ir mineralai sudaro tokias proporcijas, kurios būtinos žmogaus organizmui. Kitaip tariant, jie užtikrina pilnavertę ir sveiką mitybą.
Riešutai turi vieną esminį privalumą – visos maistinės medžiagos juose išlieka labai ilgai, kitaip nei vaisiuose ir daržovėse, kurie naudingų savybių netenka kur kas greičiau.
