10. Televizija

Po ilgo svarstymo dešimtąją vietą skiriu reklamai televizijoje. Turbūt ne vieną baisiai sunervina, kai vidury filmo ar kokios nors sporto laidos įkiša reklamą apie kokius nors produktus. Tada tiesiog gali prakeikti viską. Bet pats užknisimas slypi ne tame, kad ją rodo, bet kas joje rodoma. Televizijoms tai yra pelno šaltinis, nes už reklaminio bloko minutę yra gaunami nemaži pinigai. Aišku, yra tarnybos, kurios svarsto reklamos pažeidimus ir t.t. Viskas tvarkinga ir priekaištų nėra. Yra reklamos, kurios skleidžia informaciją apie labdaros aukojimą ar kitus naudingus dalykus. Bet aš dešimtą vietą reklamai skiriu už kai kurias tikrai kvailai sukurtas reklamas. Kai kurios, mano manymu, netgi daro blogą poveikį.

Manau, visi žinote reklamą, kurioje reklamuojamas rūbų minkštiklis. Eina panelė juoda suknele ir stovi kelios draugės. Viena sako, kad suknelė nauja, o kita - kad išskalbta su minkštikliu, ir tada iš rankinės išsitraukia butelį. Taip ir galvoji, argi ji neturi ko daugiau nešiotis kaip litrą rūbų minkštiklio?

Dar viena iš kojų verčianti reklama, kada rodomas klozetas, kur mikrobai turi mokymo centrus, laboratorijas ar kurortus ir staiga atsiranda muiliukas, kuris jas sunaikina. Tai koks nors kvailys tikrai pagalvos, kad jo tualete gyvena į gyvius panašios bakterijos. Vos ne kvailumo Everestas yra vaistų reklamos.

Na, jei realiame gyvenime būtų taip, kaip rodoma, tai nereikėtų nei gydytojų. Atrodo, išgeri tabletę ar kokį nors skystį ir po 5 minučių tu jau sveikas. Tikrai būtų smagu, kad suskaudus gerklei, galvai ar pilvui išgertum kažko ir tau tą pačią sekundę pasidarytų gerai. Bet deja... Tad anekdotai nelabai domina. O reklamos, kurios tikrai nepadeda, o kenkia, yra įvairių gėrimėlių reklamos. Jose vos ne atvirai rodoma, kad jei išgersi vieną ar kitą gėrimėlį, būsi tikras lietuvis ar šaunus žmogus. Kaip pavyzdys gali būt reklama, kada vaikinas eina su krepšiu, pilnu alaus ir sutinka mergina, tada mintyse pagalvoja, kas geriau: ar draugai ir alus, ar mergina. Aišku, jis pasirenka alų ir nueina, nors jie ir susitinka tame susibūrime, bet reklamos mintis - jei mergina mauks alų su tavimi, tada draugystė bus, o jei ne, tada, kaip sakoma, eik kur akys veda.

Tokie šūkiai kaip „alus suvienija pergalėms“ ar kad „alus – tikrų vyrų gėrimas“, sukelia dviprasmiškus jausmus. Tai gadina jaunąją kartą. O tokie užrašai mažomis raidėmis, kad kenkia sveikatai ar šeimos gerovei, nė trupučio nejaudina žmonių. Geriausios reklamos būtų, kada pasakytų: „Jaunuoli, rūkai, tavęs laukia toks likimas“ ir parodytų gerai papuvusius plaučius arba pasakytų tą patį apie alų ar kitus gėrimėlius ir parodytų papuvusius inkstus ar kepenys ir kokį valkatėlę. Tai, manau, duotų didesnį efektą. Na, bet reklama vis tiek lieka vienas iš labiausiai nervinančių dalykų.

9. Vairuotojai

Devintą vietą užima „piemenys“ ir ausimis neprigirdintys ir akių problemų turintys „žąsinai“ už vairo. Automobilių naudos paneigti negalima. Be jų mes negalėtume kažkur nuvykti, nelaimės atveju mūsų nenuvežtų į ligoninę ar panašiai. Bet mane erzina kiti dalykai. Yra tam tikra kategorija žmonių, kuriems automobilis tampa kažkuo kitu negu susisiekimo priemone. Kad ir kaip daugelis pyksta, bet tai pasireiškia tarp vairuotojų, kuriems iki 30 metų.

Turbūt aš jau senstu, bet tokių fokusų, kaip yra dabar, prieš gerą dešimtmetį nebuvo. Kokių tik nesąmonių dabar yra automobiliuose. Tikrai nervina, kada ant išmetamojo vamzdžio uždeda brangias galvutes, kad būtų kuo didesnis garsas. Keista: tai, kas seniau buvo laikoma „kibiru“, dabar yra „kieta“ mašina. Manau, tai galima padaryti grąžto ar kūjo pagalba, o tuos pinigus geriau atiduoti labdarai. Dėl tokių vairuotojai man plaukai žyla. Gal kažkam tai - „kietumo“ ženklas, bet aš manau, kad už tokius „fokusus“ policija galėtų kišenes paploninti.

Dar vienas erzinantis dalykas, kada tokie „vairuotojai“ neprimato akimis. Daugiau nei šimtmetis, kai pasaulyje yra šviesoforai. Bet mūsų „piemenys“ jo nepaiso. Atrodo, jog šis prietaisas sukurtas saugumui, bet jis nepadeda, nes įsivaizduojama, kad ne vairuotojas turi tave praleist, o tu jį. Aš gyvenu mažame miestelyje, kuriame šviesoforai stovi jau 2 metus, bet ir per tiek laiko „pienburniai“ nesuvokė, kad žalias šviesoforo signalas man leidžia eiti per gatvę ir nėr ko „kulokais“ mojuoti.

Labai sveikintinas sprendimas būtų nustatyti mašinos galingumą pagal stažą. Pirmiausiai būtų galima vairuoti „Moskvyčiaus“ galingumo automobilį, o turint 25 – 30 metų stažą, sėsti už sportinio automobilio vairo. Nes dabar „žąsinai“ už vairo nelabai suvokia, kas tai yra mašina. Kad ir kaip bebūtų, tokia „fauna“ už vairo užima devintą vietą šiame sąraše.

8. Peroksidinės merginos

Vienas iš keisčiausių reiškinių yra peroksidinės mergytės, geriau žinomos kaip „fyfos“. Tam skiriu aštuntą vietą. Daugelis sakys, kad tai asmeninis kiekvieno žmogaus reikalas - sutinku ir neneigiu to. Bet mane asmeniškai jos nervina. Kur tik bepažiūrėsi, ar tai būtų TV ekranas, ar spauda, ar reklama, visur matai „kaulų vyniotinius“. Tiesiog nebeįmanoma pamatyt bent kiek sveikiau atrodančios vedėjos.

Yra teigiama, kad sveikas žmogus yra lieknas žmogus, bet aš tuose „vyniotiniuose“ nieko sveiko nematau. Aišku, kiekvienam malonu šalia savęs matyti gražų žmogų. Bet kad daugumoje jų nebėra nei vieno procento tikro žmogaus, viskas jau dirbtina. Taip yra ne tik merginų, bet ir vaikinų tarpe.

Stačiai prajuokina, kada nagai kaip grėbliai, rankos kaip pas kiškį, o nukritus lapeliui apsimaunamos penkios pirštinės, kad pakeltų. Labiausiai vėžį varanti savybė yra jų perdėtas išdidumas. Kvaila nuostata, kad lieknas kūnas, kilogramai „špakliaus“ ir beverčiai skudurai tave padaro išskirtiniu. Tai yra mano asmeninė nuomonė, bet kūno turi būt daugiau nei pas visokias ten „Olialia“ mergaites.

Labai geras požiūris, kad tarp firminių parduotuvių ir turgaus yra vienas skirtumas. Firminėje tu sumoki šimtus už ženklą, o turguje – ne. Tad „fyfų“ pasakymas, kad „mano batai iš „Salamander“, o tavo iš turgaus“ kelia juoką. Na, nuo išdidumo jos pačios gali sprogti. Tai yra išgvėšusios būtybės: nei sveikatos, nei grožio. O jei kalba apie tokius vyrus, tai jie tinka nebent vitrinose stovėti, nes nuo rimto darbo kojas užverstų. Labai nervina, kada jos per TV pradeda kalbėti apie savo didelį pasisekimą ar grožį. Atvirai pasakius, kai pamačiau jas realiai, man pasidarė labai negera, net šaltas vanduo nepadėjo. Tad už jų perdėtą išdidumą skiriu aštuntą vietą.

7. Šiuolaikinė mada

Atėjo laikas ir septintai vietai. Ją skiriu šiuolaikinei madai. Dabar tai panašu ne į madą, bet į striptizą vidury baltos dienos. Kas dedasi dizainerių galvose, man yra nesuvokiama. Jeigu bulvių maišas yra mada, tai aš Lietuvos prezidentas. Daugelis rūbų, mano manymu, yra skirta ne nešioti, o valyti grindis, o geriausiu atveju - eiti į tvartą. Dar galėčiau pateisinti, kai tokiais „skudurais“ apsirėdo suaugę žmonės, bet kai 13 – 14 metų mergaitės tampa panašios yra laisvo elgesio merginas, neramina. Kaip mes turbūt žinome, rūbai ir avalynė skirta apsaugoti mūsų kūną nuo gamtos poveikio. Bet dabar tai jau nebėra svarbiausia funkcija. Tai tapo mados reikalu, kuris kartais prajuokina iki ašarų.

Kažkokia užsienio „žvaigždutė“, kuri dainuoja panašiai kaip mano kaimyno šuo, nusiperka kokius nors „triusikus“, tai žiūrėk, po savaitės juos turės pusė Lietuvos. Žiūrime ne kaip apsaugoti savo kūną o kaip labiau išsišokti. Kartais tie „skarmalai“ atitinka metų laiką ir mažiau juokina. Bet labiausiai stebina kai kurių „mados vunderkindų“ sprendimai.

Vasara, lauke 27 – 29 laipsniai šilumos. Eina vaikinukas, užsimaukšlinęs žieminę kepurę ir apsiavęs kerzus. Na, aišku, jei žmogui negaila savo sveikatos, tai tebūnie. Kerzai populiaru ir tarp merginų. Ir tokių „šedevrų“ galime pamatyti ne vieną. Manyčiau, tai ir tėvų problema, kad jie neišmoko vaikų, kaip teisingai rengtis. Na, kuri mama išleis vaiką žiemos metu apsimovusį sportbačiais?

Bet šiuos „skudurus“ reikia dar kažkur ir nusipirkt. Tam yra sukurti tokie dalykai kaip firminės parduotuvės. Yra įsivaizdavimas, kad jei perki firminei parduotuvei, tai tas daiktas geresnis. Tiesa ta, kad firminės parduotuvės ar turgaus „skarmalai“ yra vienodi, tik kad skiriasi kainos. O kainos skiriasi todėl, kad mokama už prekinį ženklą. Jei firminėje parduotuvėje džinsai kainuoja 400 litų, o turguje – 50, tai dar nereiškia, kad už 400 litų – geresni. Tuos 400 litų tu moki už ženklą o medžiaga - ta pati. Daugelis vaidina, jog nusiperka batus iš firminių parduotuvių, bet mano patirtis rodo, jie plyšta greičiau nei turgaus batai. Ir dar vienas faktas, kad tiek rūbuose, tiek avalynėje kartais būna daug beverčių blizgučių ir kitokių nesąmonių.

Dar vienas dalykas, kurį priskirčiau madai, yra papuošalai. Šito dalyko nieks nepaneigs, tūkstančius metų mūsų moterys, o po to ir vyrai puošdavosi. Bet daug kas pasikeitė. Dabar tai panašu ne į puošimąsi, bet į bižuterijos parodą. Dažnai nebelieka saiko. Yra persūdoma. Kartais papuošalai naudojami visai ne ten, kur juos reikia naudoti. Tai daugiausiai - auskarai. Seniau žinojome, kad yra įduriami į ausis. Bet dabar jų galime rast visur - ir ausyse, antakiuose, lūpoje, liežuvyje, žande, pilve ir taip toliau. Dar betrūko įsiverti į užpakalį ar kaip jaučiui žiedą į nosį. Įsiveria auskarus, prisikabinėja lenciūgų, apsimauna skarmalus ir tai jau mada? Už visišką mados nejautimą ir skiriama 7 vietą.

6. Šiuolaikinė muzika

Šeštąją vietą norėčiau skirti šiuolaikinei muzikai. Tai, kas dabar yra vadinama muzika, nė iš tolo nenusipelnė muzikos vardo. Įsijungus radiją nebėra ką klausytis. Muzika, kuri buvo prieš 20 – 30 metų ir dabar, skiriasi kaip diena ir naktis. Tai, kokios dainos buvo tada ir kokios dabar, nėra nė ko šnekėti. Jei dainoje skamba penkios natos ir trys žodžiai, tai galiu pavadinti narkomanų muzika.

Manau, bet kuris penkias klases baigęs muzikai gabus vaikas gali sukurti tokią dainą. O kai dėl tokios muzikos alpsta mažvaikės, darosi jų gaila, nes muzikos suvokimo jau nebėra. Paklausykim Franko Sinatros ir dabartinių „žvaigždžių“ dainų ir viską suprasit. Dar viena nesąmonė yra klubinė muzika. Jau patys klubai yra nesąmonė, o joje skambanti muzika yra muzikos gėda.

9 iš 10 tos muzikos pavyzdžių yra 15 – 20 minučių muzikos, kurioje skamba penkios natos. Sako, ta muzika padeda šokti. Na, nežinau, nebent gerai „prisprogus“ kokio nors gėrimėlio. Šiaip ji arba sukelia rimtus galvos skausmus, arba miegą. Tokią muziką gabūs darželinukai pilnai gali sukurt. Didžėjais manau gali dirbt nebent visišką suvokimą apie muziką praradę žmonės. O tokia muzika kaip elektroninė, manau, yra visiškai nereikalinga. Tai yra bereikalingas laiko leidimas. Su tokia muzika mes negeriname, bet bloginame jaunimo suvokimą apie tikrą muziką. Už muzikos „nusigyvenimą“ skiriu šeštąją vietą.

5. Šiuolaikinė animacija

Na, štai ir priartėjome prie vidurio – penktos vietos. Beje, iš anksto galiu pasakyt, kad ir pirmoji vieta bus susijusi su animacija. Mano metų jaunimas dar gerai pamena vaikystei rodytus animacinius filmus, tokius, kaip „Na, palauk“ ar „Karlsonas, kuris gyveno ant stogo“ ir panašius. Niekas nepaneigs, kad tai buvo animacija, kuri formavo teigiamą vaiko mąstymą. Žinoma, jų siužete buvo ir siaubo, ir šiokio tokio žiaurumo, bet tai buvo minimalu. O jei pažvelgsim, ką rodo dabar, tai net plaukai ant galvos šiaušiasi. Vos ne visur - muštynės, pjautynės, keiksmažodžiai ir panašiai.

4 – 5 metų vaikai jau mato tokius dalykus, tad nieko keisto, jog jie tai perkelia į kiemą. Aš asmeniškai nepamenu nei vieno senosios animacijos filmo, kuriame keikdavosi. Dabar yra ne tik mokoma keiktis ir smurtauti, bet ir formuojamas požiūris į kai kuriuos dalykus. Yra parodoma, koks vaikinas ar mergina negražūs, nuobodūs ar kvaili, demonstruojami vos ne stoties mergaičių stiliaus rūbai. Televizijos neberodo senosios animacijos, o gaila, nes, mano nuomone, tai žymiai geriau, nei kažkokie „Simpsonai“ ar „Drakonų kovos“. Mano manymu filmukų kūrėjai visiškai nepamąsto, ką jie pateikia žiūrėti vaikams. Jei prisimintume tokius „filmus“ kaip „Pietų parkas“ ar „Byvis ir Tešlagalvis“, darosi bloga. Nebėra atsakomybės dėl to, ką vaikai mato ir geriausia vietoj tokio šlamšto eiti pažaist krepšinį ar paskaityti kokią nors knygą. Už animacijos degradaciją skiriu penktą vietą.

Klubai – viena iš pačių didžiausių nesąmonių žmonijos istorijoje. Jiems skiriu ketvirtą vietą. Nuomonė, kad juose galima linksmintis tolygi didelei nesąmonei. Jei nori nemokamai aplankyti ligoninę ar išmėginti peilių aštrumą bei kaulų stiprumą, eik į naktinį klubą. Nori pasilinksminti, prašau, nusipirk gėrimų, įsijunk radiją, pasikviesk draugų ir gausis tas pats: ir pinigų sutaupysi, ir sveikas į lovą atsigulsi.

Klubai nebėra tokie, kokie jie buvo mūsų tėvų laikais, kai į juos rinkdavosi rimti žmonės. Dabar tai vieta, kur žmonės prisigeria. Vietoj to geriau nueiti į kino teatrą, spektaklį, baletą ar gerą meno parodą (...). Vietoj klube beprasmiškai praleistų valandų paimk į rankas knygą ir taip praplėsk savo akiratį. (...) Būtų nuostabu, kad vietoj klubui įrengti išleidžiamų pinigų, būtų pastatyta mokykla ar meno galerija, o galbūt net paremiami perspektyvūs sportininkai. Manau, daugeliui reiktų susimąstyti, ar jaunystę ir gyvenimą mes suprantame taip pigiai, kaip savaitgalių praleidimą klube. Tai tėra beprasmiškai leidžiamas laikas. Tad už bereikalingai mėtomus pinigus ir laiką skiriu ketvirtą vietą.

Trečiąją vietą norėčiau skirti kosmetikai. Šis dalykas yra vienas iš labiausiai nervinančių - per jį nebeįmanoma suprasti, kaip žmogus atrodo iš tikrųjų. Frazė, kad tikra moteris yra graži be makiažo, teisinga šimtu procentų. Tona makiažo tave ne gražina, o kaip tik bjaurina. Visokie lūpdažiai, plaukų dažai, šešėliai moterį padaro panašią į pigią stoties plaštakę. Ji ne tik kad nepasidaro graži, bet ir kenkia savo plaukams ir odai.

Nusidažiusi plaukus mergina man dažnai primena skudurinę Onutę ar kaliausę. Kai dar sugalvoja visokius paakių kremus po gero vakarėlio, kyla mintis, kad viso to nereikėtų, jei išmoktume laiką leisti prasmingai. Vien jau užėjus į parduotuvę ir pažiūrėjus, kiek visa tai kainuoja, supranti, kiek be reikalo pinigų yra išmetama į balą. Be viso to tikrai galima išgyventi. Aišku, daugelis palaikys mane kvaileliu ir aiškins, kad aš nieko nesuprantu, bet metų man jau pakankamai.

Mano galva, moterys be makiažo ir nesensta ilgiau, ir turi mažiau problemų su sveikata. O kvepalų pirkimo už 200 – 300 litų aš visiškai nesuprantu. Tai yra bereikalingas pinigų mėtymas, manau, kvepalai už 20 litų ar už 250 litų niekuo nesiskiria, nebent tuo, kad moki „už vardą“. Tas pats - ir su šampūnais, lūpų dažais ir panašiais dalykais, bet geriau išvis jų nepirkti. Patarimas merginoms: tausokite savo jaunystę ir sveikatą. Už grožio niokojimą skiriu trečiąją vietą.

Antrąją vietą skiriu dar vienai žmonijos kvailybės išraiškai – alkoholiui. Tai visiškai nereikalingas dalykas. Nuomonė, kad jis padeda pralinksmėti, yra visiškai bevertė. Jis padaro žmogų ne linksmu, bet panašesniu į klouną. Be to, tai nelaimių ir mirčių priežastis. Avarijoms, kvailoms nelaimėms ir kiti dalykams įtaką daro ir alkoholis. Šventės be alkoholio tikrai būtų linksmesnės ir turiningesnės.

Kalbėti apie kultūrinį paveldą beprasmiška, nes jo tarsi nebeliko: aš tikrai esu prieš „pragertą“ Lietuvą ir jos kaimus. Ir labai gaila, kad šis reiškinys „jaunėja“. Nėra jokios aiškios kontrolės, ypač tiems, kurie parduoda ar perka vaikams alkoholinius gėrimus. Būtų nuostabu, kad mes išmoktume savas šventes švęsti su sultimis ar gazuotais gėrimais, o ne su degtine ar sidrais. Saugokime savus ir aplinkinius. Už bereikalingai niokojamą savo sveikatą skiriu antrąją vietą.

1. „Simpsonai“

Na, štai ir priartėjome prie pirmos vietos ir labiausiai erzinančio dalyko. Viršūnę užima, mano nuomone, didžiausia nesąmonė animacijos istorijoje, net pasakyčiau - animacijos gėda, - „Simpsonai“. Žinau, kad tikrai atsiras žmonių, kurie manęs nepagirs už šią vietą. Tikrai nesuprantu, už ką šis filmukas gavo tiek apdovanojimų, nors žinant mentalitetą, kai parodžius pirštą ar pagadinus orą kyla juokas, viskas suprantama.

Dvidešimt metų žiūrėti tokią „tragediją“ gali nebent amerikiečiai. Teko ne kartą girdėti, kad jis parodo tikros šeimos gyvenimą. Pasidaro aišku, kodėl auga tiek daug kvailių. Jei šeima suvokiama, kaip alų geriantis, storas, orą gadinantis, tingus tėvas ir nevispročiai vaikai su mama, tai man gaila tokios šeimos. Manau, kad tai tikrai žaloja jaunų žmonių psichiką. Filmuke aš nematau jokios šviečiamosios ar šeimos vertybes rodančios naudos. Manau, vietoj to geriau nueiti paskaityti knygą ar nuveikti kažką naudingo. Beje, man nebuvo didesnio malonumo kaip sudeginti „Simpsonų“ komiksus kaip didžiausią šlamštą. Todėl už šio filmuko rodymą skiriu pirmąją vietą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!