O dar prisideda naujas galvos skausmas - kaip greičiausiai ir pigiausiai susisiekti su naujais kolegomis, draugais, mama, giminaičiais, mergina, pasilikusia namuose. Dažniausiai kaip savaime suprantamas dalykas priimamas faktas, kad vietinio operatoriaus kortelę nusipirkti yra pigiau nei pasilikti su atsivežta iš namų. Turbūt tai daugeliu atvejų yra tiesa. Nors kai atvažiuoji iš Lietuvos, nebūtinai.
Pavyzdžiui, aš praėjusį pusmetį stažuodamasis Briuselyje naudojau savo vieno iš Lietuvos mobiliųjų operatorių abonentą. Jie ten turi planą jaunimui, kurio fiksuotas mėnesio mokestis yra penkiolika litų. Tai jeigu minutė skambučio arba SMS žinutė Belgijoje su lietuvišku abonentu kainuoja apie keturiasdešimt centų, gali apsimokėti pasilikti su lietuvišku abonentu.
Ypač jei tam pusmečiui susilaikai nuo nuolatinio Facebook'o tikrinimo mobiliuoju internetu (kas normaliom sąlygom beveik neįmanoma) arba tam vis susirandi wireless'ą darbo ar studijų vietoje (kas visai tikėtina). Tokiu atveju galima išsisukti pigiau, nei nusiperkant pigiausią belgišką variantą, kurio kaina yra penkiolika eurų, t.y. apie penkiasdešimt litų. Planas, aišku, žlunga, jei pradedi susitikinėti su mergina ar vaikinu ir esi priverstas rašyti daug SMSų ir skambinti į jos ar jo belgišką numerį. Bet tada atsiranda kiti pliusai.
O ką jeigu tu ne iš Lietuvos? Tada prastai. Neseniai Europos Komisija paskelbė, kad visur kitur Europoje mobiliųjų paslaugų kainos yra aukštesnės (dažnai gana smarkiai) nei pas mus. Tada išvažiavus į svečią šalį mamai ir draugams skambinti pasidaro dar brangiau. Esi priverstas ieškoti pigiausio varianto, kas reikalauja laiko ir nervų. Ypač Belgijoje, kur paslaugų sektoriuje nėra iki galo suprantama, kad klientas visada teisus ir reikėtų bandyti jam įtikti. Iš kolegų žinau, kad kartais netikėtai galima gauti didesnę sąskaitą nei tikiesi arba pastebėti, kad papildyta sąskaita ir vėl tuščia dėl ne iki galo aiškių priežasčių.
Ieškoma sprendimų kainoms mušti
Todėl už skaitmeninę Europos darbotvarkę atsakinga komisarė Neelie Kroes neseniai ėmėsi kilnaus tikslo - sukurti vieningą ES mobiliųjų paslaugų rinką. Ji pasiūlė kelis pagrindinius žingsnius tam pasiekti. Esminis iš jų - visiems ES veikiantiems operatoriams turi būti užtikrinta galimybė naudotis jų paslaugų teikimui reikalingais bangų dažniais. Skamba sudėtingai, bet esmė yra tokia, kad taip būtų pašalintos kliūtys bet kuriam operatoriui konkuruoti bet kurioje šalyje ne monopolizuojant paslaugų teikimui būtiną infrastruktūrą, bet konkuruojant kainomis. Kainos kristų. Nors gal kai kur ir kiltų, kaip kai kas pastebi. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kur jos yra žemiausios.
Kitas Kroes siūlomas ir jau įgyvendinamas žingsnis - paprasčiausias "lubų" mobiliųjų paslaugų kainoms nustatymas. Nes, būkim atviri, kartais mobiliųjų paslaugų operatoriai kainas "nuleidžia iš dangaus." Panašiai kaip degalų mažmenininkai (kolonėlės) benzino kainas. Ir tai abiem atvejais yra ganėtinai aišku ne tik specialistams, bet ir paprastiems vartotojams. Todėl toks iš pirmo žvilgsnio piktybinis rinkos jėgų nepaisymas šiuo atveju yra puikiausiai pateisinamas.
Kas įdomu Kroes pasiūlyme - ji siūlo palikti vieningos rinkos priežiūrą nacionaliniams operatoriams, nes jų panaikinimas sukeltų per daug įtampos šioje rinkoje. Bet ar jie sugebėtų užtikrinti kainų vienodėjimą ir kitų skirtumų tarp rinkų nykimą? Manau, kad ne. Tai greičiausiai sukurtų ganėtinai chaotišką situaciją - įtakos kovą tarp reguliuojančių institucijų. Vienos šalies reguliuotojas tokiu atveju galėtų būti įtakojamas tos pačios šalies operatorių ir kenkti operatoriams iš kitų šalių.
Vieniems to atrodo per daug, kitiems - per mažai
Pasiūlyti sprendimai kainų nenumuš ir vieningos rinkos nesukurs! Štai ką pareiškė įtakingas konkurencingumo komisaras Joaquin Almunia, taip pat kaip ir Kroes dirbantis Komisijos viceprezidentu. Jo nuomone, Kroes tikslai - visiškai teisingi. Tačiau jos veiksmams ambicijos trūksta. Pasiūlytų sprendimų, jo teigimu, bus per mažai, kad vieninga rinka atsirastų.
Almunia šventai įsitikinęs, kad tokios sistemos veikimo užtikrinimui reikėtų vieningos institucijos, kuri reguliuotų mobiliųjų operatorių veikimą visoje Europoje. Dabar egzistuojantys 28 reguliuotojai turėtų būti panaikinti. Tas taip pat padėtų lengviau panaikinti nacionalinėse rinkose egzistuojančius skirtumus. Aišku, čia gali būti įvairių prieštaravimų. Gal skirtingose šalyse yra skirtinga naudojimosi mobiliaisiais telefonais kultūra ir tam reikalingi nacionaliniai operatoriai? Ar paslaugų tipas ir kaina visur turėtų būti vienodi? Šitom temom ponai viceprezidentai dar pasišnekės Komisijos koridoriuose.
Tuo tarpu nacionalinės reguliavimo institucijos, aišku, nesutinka su Almunios pasiūlymais. Daugiausiai, žinoma, dėl to, kad jose dirbantiems žmonėms reikėtų ieškoti naujo darbo. Tai yra visai suprantama. Tačiau galbūt valstybės ir ta pati Komisija galėtų šiuos pokyčius įvykdyti švelniai, sukurdama pereinamąjį laikotarpį ir padėdama buvusiems reguliuotojams rasti naujus darbus? Arba įdarbinti daugumą jų naujoje ES lygmens reguliavimo institucijoje?
Vieningos rinkos reikia, net ir nacionaliniai reguliuotojai tą supranta. Šiuolaikiniai žmonės siunčia daug SMS, skambina ir tikrina facebook'ą. Lietuvoj kiekvienas vyresnis nei trylikos metų žmogus jau turi maždaug po tris mobiliuosius telefonus. Greičiausiai jau tuoj visame pasaulyje mobiliosios paslaugos bus tiesiog neatskiriama kiekvieno žmogaus kasdienybės dalis, beveik pamatinė kiekvieno žmogaus teisė. Todėl jų kainų mažinimas visada sulauks karšto politinio palaikymo.
Parengė Mantas Pupinis