aA
Centro dešiniųjų Europos Parlamento (EP) frakcijos narių nuomone, Europos Sąjungai (ES) reikia centrinės civilinių ir karinių krizių valdymo būstinės.
© Shutterstock nuotr.

Kaip rašo www.euobserver.com, rugsėjo 3 d. Europos liaudies partijos atstovų – didžiausią narių skaičių turinčios EP grupės – pateiktame siūlyme teigiama, kad „valstybių vadovai ir vyriausybės privalo imtis rezervinių ES pajėgų kūrimo.“

Šiuo siūlymu ES valstybių vadovai raginami prisidėti prie ES saugumo interesų apibrėžimo bei prioritetinių strateginių tikslų iškėlimo, susiejant juos su pajėgų dislokavimu, kas iš esmės apima ES gynybinių interesų bei prioritetinių geografinių zonų nustatymą.

ES šalių narių vadovai aptars karinę integraciją ES lygmeniu gruodžio mėn. įvyksiančio viršūnių susitikimo, metu.

Kol kas gynybos ir saugumo politika lieka tik nacionalinės valdžios rankose, kuri daugelyje valstybių nenoriai žvelgia į galimą ES vaidmens augimą šioje srityje.

ES valstybės narės išleido gynybai 194 mlrd. eurų (apie 700 mlrd. litų) 2011 m., o 2001 m. – net 251 mlrd. eurų (daugiau nei 866 mlrd. litų).
Išlaidos tyrimams ir vystymui gynybos srityje taip pat sumažėjo 14 proc. nuo 2005 m. iki 2010 m., kas sudarė 9 mlrd. eurų (apie 31 mlrd. litų)
JAV išleidžia septynis kartus daugiau tyrimams ir vystymui šiame sektoriuje nei 28 ES valstybės narės, o Rusija ir Kinija, lyginant su 2011 m., kaip manoma, padvigubins savo išlaidas gynybai iki 2015 m.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.