Ingredientai

Šios raugintos daržovės vertinamos ne tik dėl puikaus skonio, bet ir dėl neabejotinos naudos organizmui. Tačiau kopūstams raugti tinka ne visos paskutinio rudens mėnesio dienos. Senoliai tvirtina, kad iki lapkričio 7-osios kopūstų raugti nepatartina. Šiuo darbu užsiimti nereikėtų ir per mėnulio pilnatį, nes tada išrūgę kopūstai bus minkšti, rūgštūs. Geriausias metas tam – kai danguje šviečia delčia arba jaunatis.

Gaminimo eiga

Kopūstus supjaustykite, morkas nuskuskite ir sutarkuokite stambia tarka. Susmulkintus kopūstus, morkas, druską ir cukrų sumaišykite dideliame dubenyje ir dėkite į indą, kurio dugnas išklotas nuplautais baltais kopūstų lapais.

Sudėjus į indą 15–20 cm storio sluoksnį paruoštų kopūstų, grūstuve ar kočėlu juos sumuškite. Ant šio sluoksnio dėkite kitą sluoksnį – ir vėl spauskite tol, kol viršuje atsiras sulčių. Kai dubuo bus beveik pilnas (palikite 10–15 cm nuo viršaus), jį pridenkite marle, mediniais dangteliais ir prislėkite akmeniu.

Sulčių turi būti tiek, kad jos gerai apsemtų dangtelius. 10–15 cm nuo viršaus paliekama nepripildyta, nes rūgdami kopūstai pakyla, ir sultys gali pradėti bėgti. Pirmąsias 6–8 dienas (laikas priklauso nuo kopūstų kiekio, mažesnį kiekį reikia laikyti trumpiau) kopūstus laikykite šiltoje (15–18 °C) patalpoje. Po 2–3 dienų paviršiuje pasirodys putos, o tai reiškia, kad rūgimas prasidėjo.

Rūgimo metu keletą kartų per dieną kopūstus išbadykite medine lazdele, kad iš visur, ypač iš dugno, pasišalintų susidariusios dujos. Nuimkite dangtelius ir akmenį. Po 6–8 dienų, nors kopūstai dar neišrūgę, vėl gerai suspauskite, prislėkite ir pastatykite patalpoje, kurioje būtų 8–10 °C laipsnių temperatūra. Praėjus 20 dienų po užraugimo, kopūstus galima valgyti. Išrūgusius kopūstus geriausia laikyti 0–4 °C temperatūroje.