Įžanga yra šis tas daugiau, nei geros technikos rinkinys, skirtos sujaudinti partnerį – tai yra derybos dėl intymumo laipsnio, erotikos ir reikšmės to, kas bus vėliau.
Seksas yra kalba, kai žmonės prisilietimais išreiškia tai, kas jie yra, ką jaučia sau ir partneriui. Tos minutes trunkančios intymiausio seksualinio elgesio detalės, bučiniai ir apsikabinimai yra jūsų gyvenimo istorijos atspindžiai.
Tai, ką mes darome sekso metu, yra susiję su tuo, kas mes esame kaip žmonės. Seksualinio elgesio pakeitimas išplečia mūsų supratimą apie save, apie tai, kas aš esu, o tai yra tikrasis santuokos tikslas.
Emociškai įsipareigojusių ir atsidavusių vienas kitam žmonių santykiuose asmenybės tobulėjimas nėra unikalus reiškinys, atsirandantis vien tik dėl sekso. Tai taip pat atspindi bendrus interesus dėl gerbūvio, vaikų, tėvų.
Seksualinis nuobodumas, domėjimosi vienas kitu praradimas, žemas aistros laipsnis ir intymumo “problemos” yra neišvengiamos ir tikslingos evoliucionuojančių santykių stadijos. Jie nereiškia, kad partneriai nustoja vienas kitą mylėti. Jie yra tik būdai, kuriais mums suteikiama galimybė išvystyti meilės galią. Poros gali nustoti jaustis kaltos dėl to, kad jų santuokoje kyla “problemų” – tai ženklas, kad jų santuoka gyva.
Santuokos “atsisakymas” dar nereiškia, kad jūs išsiskirsite – dauguma porų pasiduoda santuokos nesklandumams ir vis tiek išlieka drauge. Jie neturi aistros seksui, vienas kitam, gyvenimui.
Mes paprastai manome, kad problemos dėl sekso ir intymumo kyla dėl to, kad mes esame kažkuo ypatingi, tačiau jos dažnai kyla dėl to, kad mes paprasčiausiai esame normalūs. Jei esate gerai prisitaikę prie liguistų visuomenėje plintančių įsitikinimų, galite turėti bėdų.
Problemos santuokoje kyla ne dėl intymumo trūkumo – jie kyla dėl mūsų nesugebėjimo toleruoti to, kad mums svarbiausias asmuo mus pažįsta “kaip nuluptą”.
Seksualinį nuobodumą sukelia ne abejingumas bei emocinis susvetimėjimas ar saugumo trūkumo baimė, sulaikanti mus nuo mėginimų eksperimentuoti, – tai kyla dėl to, kad santykiuose pasiekiama tokia fazė, kai sutuoktinis tampa per daug svarbus, kad galėtume rizikuoti, kad ji (jis) mums atstums. Abejingumas yra galutinis mėginimų sumažinti partnerio įtaką savo gyvenimui rezultatas.
