Tokie pasiūlymai grindžiami mokslinėmis rekomendacijomis, o jų tikslas – artimiausiu metu ir ilgainiui užtikrinti aplinkos požiūriu tausią ir ekonomiškai tvarią žvejybą Baltijos jūroje. Tai atitinka bendros žuvininkystės politikos reformos, dėl kurios neseniai sutarta, pagrindinius principus.
Iš naujausių mokslinių rekomendacijų matyti, kad Baltijos jūroje vis daugiau išteklių valdomi išlaikant tausų jų naudojimo lygį – vadinamąjį didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (angl. MSY) lygį. Palyginti su 2013 m., žinomų išteklių, kurie 2014 m. galės būti žvejojami MSY lygiu, padidėjo nuo trijų iki penkių. Paaiškėjo, kad ankstesniais metais sumažinus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) veiksmingai pavyko padidinti žvejybos Baltijos jūroje tausumą.
Komisija šiais metais siūlo padidinti rytinių menkių išteklių ir centrinės Baltijos jūros dalies bei Botnijos įlankos silkių išteklių BLSK. Likusių išteklių BLSK sumažintas dėl natūralaus svyravimo neviršijant MSY ribų arba dėl to, kad atliekant naujausią duomenų peržiūrą tiksliau įvertinta išteklių būklė. Komisija taip pat siūlo sumažinti laivų, žvejojančių menkes pagal Baltijos jūros menkių išteklių valdymo planą, dienų jūroje skaičių.