Viską nugali alkoholis, rūkalai, diskotekos ir vakarėliai. Dar kartą pasikartosiu, kad tai bereikalingai iššvaistytas laikas. Vietoj to geriau laiką paskirti savęs tobulinimui, sportui, menui ar kitai naudingai veiklai. Nors ir ne kasdien, bet įsijungęs bet kurį internetinį naujienų portalą gali perskaityti apie „žalio“ jaunimėlio „nuotykius“: tai koks 11 metų „pienburnis“ ar 13 metų „dama“ kokių nors „tauriųjų“ gėrimų prisiragavo, tai koks „nusmuktkelnis“ „žolytės“ patraukė.
Būna ir vakarėlių ar diskotekų, po kurių negrįžtama namo arba netikėtai tampama tėvais. Ir blogiausia, kad tai po truputį tampa mados reikalu. O ir viso šio reiškinio amžiaus ribos vis jaunėja. O tie, kurie negyvena tokio gyvenimo tampa psichiniais ligoniais ar kitokio neįgalumo turėtojais. Bet apie viską pradėkim nuo pradžių ir apžvelkim tai, kas dedasi paauglių gyvenime, ir palyginkime, kaip tai atrodė prieš dešimt metų ir kaip dabar. Nors daugeliui tai nepatinka, bet tai neišvengiama.
Pirma ir pati svarbiausia problema yra alkoholio vartojimas. Pradedant septyneriais metais ir baigiant aštuoniolika, pagrindinis gėrimas turėtų būti pienas arba gaivieji gėrimai. Geriausiu atveju - sultys. Tai ne tik naudinga sveikatai, bet ir galvai. Iš ryto bent jos neskauda ir prisimeni ką ir su kuo veikei. Bet tai, daugelis pasakys, pasenę dalykai. Užtenka nueiti į gamtą ar truputį nuošalesnę vietą ir pamatysi, kaip tikra to žodžio prasme vaikai maukia alutį ar sidriuką. Turbūt savo vardo be klaidų nemoka parašyti o jau čiulpia „bambalio“ kakliuką.
Neretai tenka pamatyti ir miegančių ant suoliuko į kelnytes „pričiuožusių“ vaikų, ne tik vaikus, bet ir merginas. Na, o paskui jos labai stebisi, kodėl po 9 mėnesių iš jų pradeda lįsti vaikai. Alkoholis tampa tarsi tikro vyro ar moters simboliu. Reklamos spaudoje, televizijoje ir internete tiesiog per prievartą bruka mums viso šito „brudo“ naudą. Ir dažnai stengiasi apeliuoti į mūsų lietuviškumo ar istorijos temą.
Visokiais būdais stengiasi įtikinti, kad gerdamas alų, šnapsą ar kitką tu būsi tikras vyras arba labai patriotiškas lietuvis. O ir daugelio rimtų mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad tokie lozungai ar vaizdai labai vilioja paauglius. Juk kiekvienas nori būti tikru lietuviu ar prie kompanijos pritampančiu žmogumi. Taip pat neišvengiamai dėl to kalti ir tėvai. Vėl bus daug šaukiančių ir inkvizicijos laužais man grasinančių žmonių, bet prieš tokius dalykus negalima užmerkti akių.
Daugeliu atvejų reikia ne tik vaidinti tėvus, bet jais ir būti. Tėvų valdžios panaudojimas – vienas iš svertų prieš tokius dalykus. Viena iš minčių, kuri dažnai mane aplanko, būna tokia: kur yra vaikų tėvai, jei jų atžalos vienuoliktą ar dvyliktą valandą vakaro „šlifuoja“ gatves, o ne retais atvejais užkabinėja žmones ir keikiasi, kaip vežikai. Tokiu laiku jau reikia miegoti arba skaityti knygas. O tėvai tuo nesirūpina.
Juokingai ir kartu graudžiai nuskamba frazė, kad mano vaikas turi būti su draugais, nes kitaip jis nepritaps ir bus nemadingas bei nelaimingas. Tiesiog gražu pažiūrėti, kiek daug „pritapusių“ vaikų sėdi nepilnamečių kolonijose, sunkiai auklėjamų vaikų mokyklose. Vyrai kaip ąžuolai, panos kaip liepos, o intelektas, kaip mano 3 mėnesių kačiuko. Tai čia yra tas pritapimas ir draugų turėjimas? O ypač tėvai pyksta, kad pasakai, jog jų vaikams ne vieta diskotekose ar vakarėliuose su „bonke“ rankose. Žinoma, visų vaikai šventi ir negeria. Bet paskui pamatoma, kokie šventi jie iš tikro.
Tėvai, panaudodami savo valdžią, turi priversti vaikus skaityti knygas, mokytis, užsiimti naudinga veikla namuose ar būreliuose, o ne švaistyti laiką tam, kas gyvenime visiškai nereikalinga. Be to, tam dėmesio turi skirti ir valdžia. Turėtų būti suvienodinti arba net padidinti pareigų kiekiai ir sumažinti - teisių. Nes dabar penkiamečio intelekto šešiolikinis „kabina“ akis visiems, primesdamas savo teises, bet pamiršdamas pareigas. Na, prie to mes vėliau dar sugrįšim. Tik norėčiau pritarti valdžios siekiui uždrausti alkoholio reklamą ir sveikinčiau ateities sprendimus visiškai uždrausti visų tipų alkoholio prekybą visoje Lietuvos teritorijoje.
Dar viena opi problema yra rūkalai. Ir pradedama rūkyti jau nuo darželio laikų. Kaip ir alkoholio atveju tam daug įtakos turi reklama. Bet ne tik tai. Daug reikšmės prideda filmai ar „žvaigždžių“ pavyzdžiai. Prieš keletą metų teko šią mintį išsakyti viename susibūrime. Ir tada man viena trylikos metų „profesorė“ pareiškė, kad aš apie gyvenimą nieko nesuprantu.
Būtų liūdna, jei nebūtų labai juokinga. Kai vaikai pradeda suaugusiems aiškinti apie gyvenimą, darosi rimta. Viena mergina prieš nedidelį laiko tarpą pasakė, kad rūkymas yra psichologinė priklausomybė. Tai aš užduosiu klausimą apmąstymams: „Argi tu esi toks „lopas“, kaip jaunimas sako, kad negali nustot užsiiminėti nesąmonėmis?“. Dar vienas tyrimas parodė, kad per metus vien cigaretėms ar kitoms nesąmonėms išleidžiama 5500 litų. Nemaža suma. Viso to labai lengvai išvengiama ribojant pinigų davimą ar jų išvis neduodant.
Aš baigiau 12 klasių mokykloje nevalgydamas. Ir kas mane pažįsta žino, kad nenumiriau ir niekuo nesusirgau. Ir mokyklą sugebėjau baigt gerais balais. Nemaža kaltė tenka geriems „dėdėms“ ar „tetoms“, nuperkantiems ar parduodantiems visa tai vaikams. Pasaulyje yra daug poveikio priemonių, kuriomis stengiamasi parodyti tabako ir alkoholio žalą. Bet man patinka dvi: vaizdai ir filmai, kuriuose parodyti vidaus organai, kuriuos pažeidė tabakas ir alkoholis ir jaunimo nuvežimas į šiukšlynus tuo parodant, kas bus, jei vietoj mokslų pasirinks beprasmybes. Daug kas teigia, kad alkoholis ir rūkalai padeda atsipalaiduoti ir susirasti draugų. Aš su tuo nesutikau, nesutinku ir nesutiksiu. Man atrodo keista, kaip prisiliuobęs tabaku smirdintis žmogus gali atrodyti linksmas ir susirasti draugų. Nebent tai cirkas be bilietų. Bet kartais tas cirkas gali labai liūdnai pasibaigti.
O poveikį galbūt galėtų padaryti mokykla, bet tai jau kita sritis, kurią norėčiau aptarti. Ne kartą teko išgirsti tokią mintį - „kam ta mokykla reikalinga“. 12 metų, kuriuos tu praleidi mokykloje, yra tavo viso likusio gyvenimo pagrindas. Niekas nenuginčys, kad kai kas mokykloje ir yra nereikalinga, bet skatina loginį mąstymą.
Mokykla – tai viena iš vietų, kur prasideda aiškinimai, kokias mes turime teises ir panašiai. Bet mokykla nėra vieta, kur reikia ieškoti kažkokių teisių. Tai vieta, kur tu turi pareigas ir jas privalai vykdyti. Tai nėra pasimatymų vieta ar pastatas, kur eini vien tam, kad nesėdėtum namie. Jei jau kyla tokios mintys, eik padirbėti, po mėnesio parbėgsi į tą mokyklą, kad net dūmai iš užpakalio rūks.
Daugelis į mokyklą žiūri kaip į atgyveną. Ir tai labai gerai matosi, kai reikia parašyti rašinį ar atsakyti į bet kokį elementarų klausimą iš bet kokios temos. Bet paklausk jų vidury nakties, kiek kainuoja šnapso butelis ar cigarečių pakelis, - išpyškins neužsikirsdami. Man net baisu pagalvoti, kad tokie dundukai kažkada gali valdyti mūsų šalį. Bet pastebiu, kad mokykla praranda savo tikslą dėl to, kad mokiniai valdo mokytojus ir pradeda mažėti egzaminų skaičius.
O juokingiausia, kad, pasak kai kurių tėvų, krūviai per dideli. Per tiek metų niekas nenumirė, o dabar mat per sunku. Tegul mažiau užsiima beprasmybėmis ir viskas bus suspėjama ir lengva. Vienas iš siekiamų dalykų, mano manymu, būtų privalomos stovyklos vaikams. Tai yra stovyklos, kuriose per visą vasarą vaikai užsiimtų naudinga veikla ir taip lavintų savo organizmą ir protą.
Dar viena labai ryški problema – tai paauglių nusikalstamumas. Ir viso to priežastys yra vienos ir tos pačios – noras neatsilikti nuo kitų ir būti tokiais pat madingais ir panašiai. Blogiausia yra, kada draugų ar klasiokų tarpe pasitaiko vienas turtingesnis, kuris, kaip sakoma, vadovauja „paradui“. O kiti nenori atsilikti, prarasti draugų. Ir blogiausia, kad tokiame amžiuje nesusimąstoma apie pasekmės.
Draugai juk ne tėvai – juos galima pakeisti. Bet galvelėje tarsi dingsta visas supratimas ir norima tik vieno – pripažinimo draugų tarpe. O kartais tiesiog norima pasigirti tuo, ko neturi kiti. Pavyzdžiui, geresniu telefonu, madingesniais rūbais ir panašiai. Vagiama iš tėvų, kaimynų, mokytojų, draugų ar nepažįstamų. Kartais spontaniškas veiksmas tau gali kainuoti visas gyvenimo perspektyvas. Ir visa tai labiausia lemia tave supanti aplinka. Aš tikrai neteigiu, kad visa tai atsirado nesenai, bet palyginus laikus: kada aš buvau trylikametis, viso to buvo žymiai mažiau. Tad saugokim savo vaikystę, kad galėtume ją prisiminti gražią.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo nuomone apie jaunąją kartą? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt