Į lauką eiti nesinorėjo dėl oro. Nusprendžiau užkilti į viršų, nes žinau, kad ten yra dvi sofos, kur galima pailsėti, o ir pačiame prekybos centre vėsu, gera. Tuo pačiu žadėjau ir pabaigti darbus telefonu. Užkilus į viršų prasidėjo mano linksmybės.
Ant pirmos sofos sėdėjo dvi merginos, kurios šnekučiavosi, nusprendžiau netrukdyti ir prisėsti ant kitos. Išsitraukiau telefoną, darbo prietaisiuką, ir taip trokštamo jogurto buteliuką. Tik atsukus buteliuką prie manęs priėjo apsaugos darbuotojas.
Nesismulkindamas pareiškė, kad čia negalima valgyti ir sėdėti. Pasimečiau, pasidarė gėda, užsukau jogurtą ir toliau sėdėjau bandydama suprasti, kodėl turiu slėpti jogurtą? Tuo tarpu apsauginis priėjo prie kitų merginų ir pasakė tą patį, ką ir man, - kad čia sėdėti negalima. Merginos pasimetė mažiau ir paklausė, kodėl.
Atsakymas labai paprastas: nes nežadate pirkti suknelės už 1000 Lt (prekybos centro antram aukšte yra įsikūrusios kelios drabužių parduotuvės). Merginos nesiginčijo ir išsinešdino. Gal suprato, kad tikrai, ant tokių sofų gali sėdėti tiktai to nusipelnę asmenys, o jų nuopelnai matuojami suknelės kainos dydžiu. O aš sėdėjau netekusi amo.
Apsauginis vėl priėjo prie manęs ir pakartojo, kad čia sėdėti negalima. Aš atsakiau, kad mane iš čia gali išvaryti tik policija (maždaug tokiu principu kaip Gražulį). Apsaugos darbuotojas atsakė, kad manęs neišvaro, o gražiai išprašo. Po šių savo žodžių jis nuėjo plepėti su vienos parduotuvės darbuotojomis. O man pasidarė pikta. Aš esu dirbanti moteris, apsirengusi kasdieniškai, bet ne prastai, nuo manęs nesklinda blogas kvapas. Tai kuo aš užkliuvau apsaugos darbuotojui? Kad prisėdau atsigaivinti keliais gurkšniais jogurto? Situacija absurdiška.
Pasijaučiau kaip benamė moteris su užtinusiu veidu ir mėlyna nosimi, kuri prisėdusi prie kavinės staliuko tuoj pat yra išvaroma.
Suprantu, kad apsaugos darbuotojui yra duodami nurodymai iš aukščiau, bet kur logika? Gal aš atsisėdau pailsėti, atsigaivinti ir tada būčiau ėjusi įsigyti tos suknelės už 1000 Lt. O jei ir būčiau įsigijus, bet kitą dieną, ar reikėtų ateiti su čekiu, kad būtų galima prisėsti? Ar čekis galiotų tik vieną dieną (kitą jau vėl reiktų pirkti suknelę už 1000 Lt)? (...)
Taigi, norėjau tiesiog perspėti, kad jeigu kada nors lankysitės „Centro Pasažo“ antrame aukšte, būsite pavargę ir norėsite prisėsti, pailsėti, būtinai prieš tai užeikite į kurią nors parduotuvę ir nusipirkite drabužių bent jau už tūkstantį litų. Arba jei netyčia nusipirksite drabužį kurioje iš ten esančių parduotuvių, būtinai pasėdėkite ant sofos, nes tai privilegija, kurią gaunate įsigiję prekę.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI komentaro pasiteiravo „Centro Pasažo“ valdytojo Nerijaus Jasinsko. Pasak jo, pokalbis tarp apsauginio ir ant sofos sedėjusios merginos buvo neilgas.
„Jūsų minėtas įvykis buvo vakar, 15.04 val. Lankytoja pakilo eskalatoriumi į antrą aukštą, atsisėdo ant minkštasuolio. Po kurio laiko atėjo apsaugos darbuotojas ir paprašė nevalgyti šitoje vietoje. Visas pokalbis užtruko 5-6 sekundes. Pirmajame „Centro Pasažo“ aukšte ir lauke mes turime apie 60 sėdimų vietų savo klientams bei visiems lankytojams, kur sudarytos tikrai geros sąlygos tokiems atvejams („Vero cafe“, „Suši“). Didelė dalis sėdimų vietų yra pirmojo aukšto bendrose erdvėse ir niekada nesame gavę nusiskundimų, kad tose vietose klientai negalėtų atsisėdę išgerti savo jogurto ar suvalgyti „Iki“ pirktos bandelės. Mes apgailestaujame, kad lankytoja liko nepatenkinta apsilankymu, bet tuo pačiu manome, kad visiems patogiau būtų, jei pirkimo ir maisto erdvės būtų naudojamos pagal savo paskirtį“, - nurodė jis.