„Nesu nidiškis, čia važinėjau nuo 1984 m. Pastebėjau, kad Neringa - žuvies kraštas, o žuvies praktiškai nėra. Žuvininkystės ūkis buvo vienintelis, turintis parduotuvę, ir tai dauguma jų siūlytos žuvies - tik šalto rūkymo. Mačiau kaip po starkį siūlinėja juos į laikraštį įvynioję ir po skvernu pasislėpę alkoholikai, tad pagalvojau, nesąmonė, kad žuvies krašte trūksta žuvies. Pasistačiau rūkyklą ir po truputį pradėjau rūkyti žuvį“, - verslo pradžią prisimena jis.
Registrų centro duomenimis, prašymas dėl A. Spirgio žuvies perdirbimo ir realizacijos įmonės įregistravimo buvo įteiktas 1991 m. balandį, tačiau jis sako, jog verslo ėmėsi dar Sovietų Sąjungos laikais.
„Taip ir prasidėjo, po truputį žuvį siūliau saviems, po to - draugams, o kai Lietuva atgavo nepriklausomybę ir pradėjo kurtis įmonės, įkūriau individualią įmonę“, - paaiškina A. Spirgys.
Pasak jo, kuriant verslą yra tekę iš Kaliningrado atsivežti žuvies, mat ji ten buvo pigesnė, bet dabar vežti nebeapsimoka. Be to, didelė žuvies paklausa būna tik vasara.
„Geriausia prekyba man buvo šiemet liepą po mindauginių, o sezonas paprastai trunka nuo Joninių iki Žolinių, dažniausiai poilsiautojų padvigubėja savaitgaliais. Dirbame visus metus, nes mieste turime parduotuvę, bet žiemai sumažiname apimtis. Dabar galvoju, gal žiemą reikia dirbti tik savaitgaliais, nes neapsimoka šildyti patalpų. Būna, kad šiokiadieniais vyksta prekyba už 3 litus, nes nuperkamas vienas ešeriukas. Bet kartais žiemą tenka ir du kartus per dieną žuvį rūkyti, nes atėjo trys rusai ir kiekvienas nupirko po tris karšius. O rūkykla be karšio, kaip stalas be duonos“, - pasakoja A. Spirgys.
Rusai pagyvina prekybą
Jis skaičiuoja, kad paprastai vasarą per prekybos piką rūko po 30-50 žuvų, o žiemą vidutiniškai po 10 karšių, 10 ešerių, kartą per tris dienas 1-2 ungurius. Anot A. Spirgio, po trijų dienų neparduoda rūkyta žuvis padžiūna, ją tenka utilizuoti.
„Gerai, jeigu atvažiuoja Nidoje butą nusipirkęs žmogus pasižiūrėti, ar koks vamzdis neprakiuro, ar pravažiuojantis rusas sustoja – jie nusiperka žuvies ir sau, ir lauktuvėms. Kartais ir vietiniai perka žuvį, būna, kad ją išmainau: aš tau žuvį, tu man kraną sutvarkai“, - nesezoninę kasdienybę piešia A. Spirgys.
Svečiai iš Kaliningrado Nidoje – ypač laukiami.
„Jeigu ne rusai, žiemą čia būtų visai blogai, tiek mums, tiek kitiems prekybininkams. Vietiniai gyventojai parduotuvėje dažniausiai perka pieno, duonos, grietinės ir dar kai ką iš būtinų produktų, o visą kitą atsiveža iš Klaipėdos, nes ten pigiau. Bet Nidoje apsiperka rusai ir jeigu jau pamatai jį prie kasos, geriau stok į kitą eilę: nuskenuoti kalnus produktų užtruks, o rusai čia - nuolatiniai klientai“, - teigia A.Spirgys.
Jis sako, jog apsipirkimo turizmo priežastis yra prastas maistas Kaliningrade, esą ten ir žuvis nekokybiškai rūkoma.
Gailisi nepasinaudojęs NT burbulu
A. Spirgys atvirauja, kad jo artimieji ir draugai vis paklausia, ar neatsibosta žuvį rūkyti.
„Galvojate labai malonu? Dabar esu truputį švariau persirengęs, bet dirbti reikia dūmuose, jie graužia akis. O daugiau Nidoje nelabai yra ką veikti. Galėjau palikti savo verslą ir užsiimti nekilnojamu turtu (NT), kai buvo banga, bet pagalvojau - tai laikina. Kai kurie žmonės visai gerai susitvarkė, dabar, aišku, gailiuosi“, - sako jis.
Esą dirbti su NT būtų fiziškai švariau, nei pirkti žuvį, ją valyti, plauti, po to – sūdyti ir rūkyti.
„Vasarą keliuosi 6 ryte, o baigiu ruoštis kitai dienai vėlai, dažnai prieš vidurnaktį. Pastaruosius du metus nebraidžiau jūroje, dar kai tėtis buvo sveikesnis, galėjo mane trumpam išleisti, o dabar nėra kam palikti žuvies – svetimo žmogaus juk nepasodinsi, viską reikia įteisinti, o valandai gi negali įdarbinti“, - apgailestauja jis.
Anot A. Spirgio, rūkant žuvį ją būtina prižiūrėti ir tinkamai ne tik sukabinti, bet ir malkas sukrauti, užkurti, kad nuo karščio nesutrūktų, mat vienu metu gali būti rūkomos skirtingos jų rūšys: pradedant karšiais, ešeriais, skumbrėmis, baigiant šamais ir unguriais.
„Nidoje sezonas trumpas, reikia užsidirbti, kad būtų galima išgyventi žiemą, nes tada niekas neklausia, kaip tu gyveni, tik vasarą sulauki skambučių, su klausimu, ar yra vietos apsigyventi. Taip pat ir „Sodra“, Mokesčių inspekcija - reikia mokėti, ir, geriausia, laiku. Pastebėjau, kad per pastaruosius penkerius metus žmonių Neringoje palaipsniui mažėjo, manau, dėl to, kad jų finansinė padėtis blogėjo, o čia brangu: keltas, nuoma, paslaugų kainos“, - vardija verslininkas.
