Stovyklavimas mieste - naujoviška, bet smagi idėja

„Tai buvo laikas, skirtas bendravimui ir žvaigždžių stebėjimui,“ - sako 24 metų Arielis Abrahamsas, apibūdindamas savo paskutinį žygį su palapinėmis. Jis pasakoja apie „upokšnių skubantį vandenį, paukščių čiulbėjimą“ ir medžius, kurie jį supa. Šie gamtos vaizdai ir garsai tebuvo Abrahamso vaizduotės padarinys. Jo palapinė buvo pastatyta ant vieno iš Bruklino sandėlių stogo, rašo grist.org.

Žmogus, sugalvojęs tokį „stovyklavimo“ būdą – konceptualaus meno atstovas Thomas Stevensonas, kuris savo medinių konstrukcijų drobinių palapinių kolekciją vadina „Bivouac NYC“. Bivouac – tai žodis, kuris yra daugiau žinomas tarp alpinistų ir prancūzų kalboje reiškia laikiną stovyklavietę. Dalyvių grupė, kuri susideda iš ne daugiau kaip 18 žmonių, miega naktį arba dvi po žvaigždėmis, įsikūrę tarp kūgio formos dengtų vandens rezervuarų.
Citata
Aplinkosaugininkai nuolatos mini miesto gyventojo giliai įsišaknijusį poreikį iš naujo atrasti ryšį su gamta. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl kai kurie iš didžiųjų parkų buvo apskritai sukurti, dar iki to laiko, kai miestus visiškai padengė asfalto danga. Žmogaus „senoviškoms smegenims reikia ryšio su gamta.

Tai jau antroji vasara, kurios metu vyksta šis miesto stovyklavimo projektas, kurio sumanytojas Stevensonas jau sulaukė prašymų jį rengti Bostone, Londone ir Kalifornijoje.

Žinau, ką jūs galvojate: stovyklavimas – taip, bet mieste? Pasak Stevenseno, tai – galimybė išbandyti urbanistinę miesto aplinką nauju būdu. „Net jeigu tu esi pačioje miesto širdyje, ant stogų yra ramu ir žmonės staiga ima suprasti, ką praranda“.

Stevensonas pradėjo Biouvac'ą 2011 metų rudenį. Daugeliui žmonių Zuccotti parke, pačiame miesto centre, išdygusios palapinės iš pradžių kėlė nuostabą, teigia jis. Bet kai jų akys priprato prie tokio vaizdo, Stevensono projektas ėmė atrodyti nebe toks keistas, o atvirkščiai -  smagus.

Plinta judėjimas - grįžkime į gamtą savo kieme

Paskutiniais metais įvairūs menininkai visame pasaulyje kūrė įvairiausius naujus stovyklavimo miestuose, būdus. Jie išvystė judėjimą, kuris skatina miestiečius grįžti į gamtą jų pačių kiemuose (arba šiuo atveju – ant jų pačių namų stogų).

Amsterdame, kompanija „import.export Architecture“ sukūrė mobilų, urbanistinį stovyklavimo dalinį, galintį akimirksniu įkurti mini stovyklavietę. Berlyne, „Tenstation“ įkūrė stovyklavietes netoli pagrindinės miesto traukinių stoties, taip pat netoli Brandenburgo vartų. Praėjusį mėnesį urbanistinė Amsterdamo stovyklavietė savo klientams pradėjo siūlyti meniškai perdarytas „palapinėse“ - plastikiniame konteineryje, primenančiame cemento maišytuvą.

Palapinių gamintojai taip pat perkuria pastoges, kurios yra pritvirtinamos prie medžių kamienų arba kitokiu būdu laikosi ore. Palapinės tapo meno kūriniais, kuriuose vaizduojamas rojus, tropikai ar kita. 

Tuo tarpu tokie miestai kaip Čikaga, Niujorkas, Hiustonas ar San Franciskas sukūrė urbanistinio stovyklavimo programas, skirtas šeimoms ir jaunimui. Nemaža dalis JAV zoologijos sodų suteikia šeimoms galimybę pernakvoti jų teritorijoje. Europoje tokio stovyklavimo šalininkai tai pristato kaip „žalesnę“ turizmo formą.
Citata
Žinau, ką jūs galvojate: stovyklavimas – taip, bet mieste? Pasak Stevenseno, tai – galimybė išbandyti urbanistinę miesto aplinką nauju būdu. Net jeigu tu esi pačioje miesto širdyje, ant stogų yra ramu ir žmonės staiga ima suprasti, ką praranda.

Aplinkosaugininkai nuolatos mini miesto gyventojo giliai įsišaknijusį poreikį iš naujo atrasti ryšį su gamta. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl kai kurie iš didžiųjų parkų buvo apskritai sukurti, dar iki to laiko, kai miestus visiškai padengė asfalto danga. Žmogaus „senoviškoms smegenims reikia ryšio su gamta“ - teigia Timas Beatley, Virdžinijos universiteto profesorius.

Richardas Louvas, frazės „gamtos deficito sutrikimas“ autorius, aiškina, kad 2008 metais žmonių miestuose visame pasaulyje gyveno daugiau negu bet kada anksčiau. „Žmonės yra išalkę gyvenimo arčiau gamtos,“ - sako jis, - „naujo tipo miesto, kuriame gyvena artima gamtai civilizacija“.

Čikagoje ir aplinkinėse bendruomenėse buvo sugalvotas stovyklavimo planas, kurio metu bus rekonstruoti penki kempingai netoli miesto, įrengiant modernius dušus ir tualetus, kabinas ir kita. Tai leis vietiniams gyventojams „patekti į saugomą mišką, kuris yra vos 20 min kelio nuo Čikagos centro“ - teigia Arnoldas Randallas, apskrities inspektorius. Miestas daugiau nei dešimtmetį siūlo jaunimui ir šeimoms stovyklavimo programas daugelyje netoliese esančių parkų.