– Kaip atsidūrei Danijoje?
– Atstovaujant Lietuvos U-17 rinktinei, pastebėjo agentas, pasiūlė bendradarbiauti ir surado klubą.
– Teko dalyvauti „Aalborg“ peržiūroje? Kokia ji?
– Dalyvavau dvi savaites. Teko treniruotis ir su vyrų, ir su vyresnių vaikinų komandomis. Testavo. Galiausiai sulaukiau skambučio, kad viskas gerai ir esu laukiamas.
– Nebuvo sunku pirmąkart palikti Lietuvą?
– Žinoma, buvo šiek tiek sunku. Juk kiekvieną savaitgalį namo negrįšiu. Tiesa, būdamas 11 metų iš Šiaulių išvykau į Nacionalinę futbolo akademiją Kaune. Ten teko būti savarankiškesniu. Taigi gyventi toli nuo šeimos esu pripratęs. Danijoje džiugina tai, kad visi kalba angliškai. Susišnekėjimo problemų nėra.
– Kokį įspūdį paliko Danija?
– Olborgo miestas labai gražus. Jis nėra didelis, viskas arti. Tiesa, Danijos klimatas labai skiriasi nuo Lietuvos. Čia dažnai vėjuota, drėgna. Vasaros ne tokios karštos kaip Lietuvoje. Danai labai draugiški, paslaugūs. Ir merginų gražių yra (juokiasi – aut. past.). Kol kas įspūdžiai – patys geriausi. Neturiu kuo skųstis.
– Kaip priėmė komanda?
– Ekipa paliko labai gerą įspūdį. Komanda – labai motyvuota, siekianti aukščiausių tikslų. Šiuo metu žaidžiu jaunimo iki 19 metų ekipoje. Joje yra futbolininkų, kurie visuomet kviečiami į Danijos jaunimo rinktinę. Vaikinai priėmė labai draugiškai – pakalbina, reikalui esant, padeda, paaiškina. Mikroklimatas – tikrai puikus.
– Vyrų ekipa, ko gero, labai galinga...
– Ji – tikrai stipri. Danijos čempionatas neseniai prasidėjo. Po trejų rungtynių „Aalborg“ užima trečiąją vietą. Olborgo komanda laimėjo du paskutinius mačus. Be to, ekipą neseniai papildė keletas naujų žaidėjų. Tikslai – patys aukščiausi.
– Tai – didžiulis žingsnis tavo karjeroje?
– Be abejo! Didžiulis žingsnis į priekį. Ypač galvojant apie ateitį. Man suteikta galimybė parodyti viską, ką sugebu. Laikui bėgant, stengsiuosi patekti į pirmąją komandą.
– Toks ir yra pagrindinis tikslas per dvejus metus, kol kontraktas galios?
– Taip. Dėsiu visas pastangas, kad tobulėčiau ir prasibraučiau į pirmąją komandą.