Išvaduoja nuo dvasių
Italijai priklausančioje Sardinijos saloje su šeima gyvenančią panevėžietę Ingą Mascia vieni vadina egzorciste, kiti – stebukladare, dar treti į ją žiūri kaip į šiek tiek pamišusią moteriškę. Tačiau tokios kalbos buvusią panevėžietę tik pralinksmina, nes visi žmonės, kuriems ji padėjusi, negaili padėkų ir gražių žodžių.
Savęs Inga nelaiko nei gydytoja, nei stebukladare, tik pagalbininke ir patarėja, kaip būti sveikiems ir kupiniems energijos, įveikti tam tikras problemas.
„Padedu žmonėms tik suprasti ir išsiaiškinti, kokia svarbi juos supanti energija. Į mane dažniausiai kreipiasi tie, kurie nebenori gydytis cheminiais vaistais, arba kai tokie vaistai jau nebepadeda. Labai svarbu suprasti, kad daugelis ligų ir negalavimų yra dėl to, jog pažeisti žmogaus subtilieji kūnai. Kai nusilpsta jį saugantis energetinis apvalkalas, į vidų pradeda skverbtis įvairios energetinės būtybės. Jos siurbia energiją ir susargdina“, – „Sekundei“ pasakojo I. Mascia.
Energetinių būtybių, arba, paprasčiau tariant, įvairių dvasių, apsėsti žmonės pagalbos bando ieškoti pas medikus, psichiatrus, dvasininkus. Italijoje, kur gyvena buvusi panevėžietė, yra įprasta pagalbos kreiptis į dvasininkus. Kai kurie kunigai tik ir užsiima egzorcizmu – žmogų apsėdusių dvasių išvalymu.
Tai yra visiškai normalus ir nieko nestebinantis reiškinys. Išvaduoti nuo apsėdusių dvasių gali ir Inga. Tik, skirtingai nei dvasininkai, tai ji daro energetiniu būdu.
Moters teigimu, praktiškai kiekvienas žmogus yra apsėstas, tačiau tų būtybių veikimas kiekvienam atsiskleidžia vis kitaip: vieniems tai pasireiškia kaip depresijos, šizofrenijos, kitos psichologinės problemos, kitiems – įvairiomis ligomis, dar kiti palinksta į alkoholį, narkotikus ar net galvoja apie pasitraukimą iš gyvenimo.
„Aš taikau rusų mokslininkės Liudmilos Pučko metodą. Man net nereikia žinoti, kuo serga žmogus, aš matau organą, kuriame sutrikusi energijos apykaita. O kur nėra jos cirkuliacijos, ten prasideda ir įvairios ligos. Naudodamasi tam tikromis diagramomis ir svareliu gebu visą informaciją išskaityti iš žmogaus pasąmonės. Kai nustatau pasąmonėje įrašytas programas, jas tiesiog ištrinu, ir žmogus pradeda sveikti“, – netradicinį gydymo būdą nupasakojo I. Mascia.
Mamos ligos nuvedė į paieškas
Kelias, kol panevėžietė atrado tokį gydymo būdą, buvo ilgas ir gana duobėtas. Moterį visada traukė dvasinis ir protu sunkiai suvokiamas pasaulis, tačiau energetiniu valymu ji susidomėjo tik į ligos patalą atgulus mamai.
Keliuose darbuose besisukanti ir energija trykštanti Ingos mama pasiligojo taip, kad be kitų pagalbos nebegalėjo atsikelti iš lovos. Prancūzijoje, kur tuo metu gyveno panevėžietės, gydytojai nieko paguodžiamo negalėjo pažadėti.
„Nė vienas gydytojas negalėjo padėti. Neva tai nepagydoma liga ir stebuklų tikėtis neverta. Tik išrašė stiprių vaistų nuo skausmo, kai nebebus įmanoma jo pakelti“, – diagnozė šokiravo visus šeimos narius.
Tačiau Inga nenuleido rankų. Atsitiktinai sutikta natūropatė senutė jai paaiškino, kad pirmiausia reikia išvalyti toksines medžiagas. Kol kūnas užterštas, jis negali sveikti.
Pradėjusi mokytis pas Jungtinėse Amerikos Valstijose garsų biochemiką daktarą Robertą Morsą, sužinojo, kaip svarbu atsisakyti mėsos, pieno produktų ir baltų miltinių produktų, nes toks maistas rūgština organizmą.
Tik šarminėje terpėje žmogaus ląstelės gali daugintis ir atsinaujinti, o rūgštinėje terpėje ląstelės žūva. Išvalyti organizmą geriausiai galima vandens dieta, tačiau Ingos mama buvo taip nusilpusi, kad tokios dietos ji negalėjo ištverti. Todėl pradėjo valgyti tik vaisius, gerti natūralias sultis ir žalius kokteilius.
„Mamos sveikata gerėjo, bet jutau, kad yra dar kažkas, kas trukdo sveikimo procesui, nes mamai tai pagerėdavo, tai vėl būdavo blogiau. Kadangi netradicine medicina, meditacija domėjausi daug metų, mamą pradėjau gydyti rankomis – reiki metodu. Nors po tokių seansų mamai pagerėdavo, tačiau aš pati labai išsekdavau, nes nesugebėjau gerai valdyti tos sistemos“, – pasakojo netradicinės medicinos šalininkė.
Linkėjo mirties
Ieškodama informacijos ir netradicinės medicinos propaguotojų ji atsitiktinai susirado Klaipėdoje gyvenantį Mečislovą Vasiliauską, kuris jau daugiau kaip dešimtmetį propaguoja L. Pučko metodą ir savotiškai gydo žmones, ne pačią ligą, o priežastis, kodėl ji atsirado.
„Kai papasakojau apie mamą užklupusias ligas, jis man išaiškino, kad žmogaus kūnas sudaro savotišką piramidę, sudarytą iš septynių subtilių kūnų. Jeigu nebus harmonijos tarp jų, atsiras įvairių negalavimų ir fiziniame kūne. Tačiau subtiliuosius kūnus galima išvalyti ir šis metodas yra visiškai saugus ir tam, kuris valo, ir tam, kuriam valo“, – kalbėjo I. Mascia.
Tapusi M. Vasiliausko sekėja, ji išmoko iš žmogaus pasąmonės išvaryti energetines būtybes, nuimti įvairius užkalbėjimus, prakeikimus ir juodosios magijos ženklus.
Kad magija nėra tik bobučių pramanas, prieš keletą metų Inga patyrė savo kailiu, kai visas jos gyvenimas tarsi kortų namelis pradėjo byrėti. Prancūzijoje kartu su vyru ir draugų pora jie turėjo savo restoraną, verslas sekėsi puikiai, tačiau vieną dieną restorano, kuris jiems priklausė, durys buvo užtrenktos, o teismai jų pagalbos šauksmui buvo kurti. Sušlubavo visų šeimos narių sveikata.
„Atrodė, kad viskas tiesiog slysta iš po kojų ir tai nebuvo vien psichologinės problemos netekus darbo ir pajamų šaltinio. Man pradėjo slinkti plaukai, nuolat vėmiau, vyras pradėjo gerti. Aplinkui tik neigiami dalykai. Sakoma, kad nieko gyvenime atsitiktinai nebūna. Kaip tik tuo metu susipažinau su arabų kilmės moterimi. Ji paaiškino, kad taip būti negali ir įkalbėjo mane nueiti pas jos tolimą giminaitę, kuri sugeba matyti dalykus, kurie eiliniam žmogui nematomi“, – pirmąją pažintį su magijos pasauliu pradėjo pasakoti pašnekovė.
Apsilankiusi pas būrėją, Inga sužinojo, kad jos šeimai uždėtas juodosios magijos prakeiksmas, arba dar kitaip, buvo linkima mirties. Kaip vėliau paaiškėjo, tai padarė buvęs draugas, su kuriuo kūrė bendrą verslą.
Ieškojo „marabu“
Pasak lietuvės, Arabija, Tunisas, Alžyras, Marokas yra magijos kraštai, turintys labai gilias tradicijas, todėl ji įsigijo lėktuvo bilietus ir kartu su arabų kalbą mokančia drauge išvyko į Maroką ieškoti, kas galėtų panaikinti prakeiksmą.
„Tuo metu dar nemokėjau neutralizuoti tos blogos energijos. Magija yra tiesiog energija, bet ji gali sugriauti žmogui gyvenimą, todėl aš turėjau rasti, kas man padėtų“, – sakė I. Mascia.
Pirmiausia jos nuvyko į turgų. Tačiau tai buvo ne tradicinis kaimo gėrybių turgus, o vieta, kur renkasi visi tie, kas vienaip ar kitaip susidūrė su magija.
„Į turgų nuvykome ieškodamos žmogaus, kuris galėtų nuimti prakeiksmą, kaip ten vadino, marabu. Į turgų turistai neužklysta, tik vietiniai ir žydai, todėl vaizdai išties sukrečiantys: pilnos pakampės apsėstų ir keistai besielgiančių žmonių, o mažose parduotuvėlėse – įvairios vaistažolės, sėklos, kristalai, akmenys, esencijos, smilkalai ir net vištų kojos – viskas, ko gali prireikti magijos ritualui atlikti“, – matytų vaizdų iki šiol negali pamiršti I. Mascia.
Turguje susižinojusios, kaip rasti gerą „marabu“, moterys nuvyko tiesiai į jo namus. Tačiau tik įėjusios į mago namus jos gavo ženklą atsisėsti ir laukti, o namelio šeimininkas kone pusvalandį be sustojimo kažką rašė plunksna.
Ir tik baigęs pradėjo pasakoti, kad Ingos šeimai yra uždėtas juodosios magijos prakeiksmas ir tai padarė vyras, jų draugas, norėdamas pašalinti jų šeimą iš verslo. Tačiau nuramino, kad visa tai galima panaikinti, ir išrašė specialų receptą, kurį reikėjo nuvežti į vieną iš tų parduotuvėlių, esančių turguje.
„Toje keistoje parduotuvėlėje sutikau moterį, kuri tik pažvelgusi į mane pasakė, kad aš užkerėta. Jeigu jau trečias žmogus tą patį kartoja, vadinasi, tai ne šiaip išsigalvojimas. Bekalbant man pasidarė labai silpna, pradėjo stigti oro, tarsi kažkas smaugtų, dar spėjau išbėgti į lauką ir susmukau ant grindinio. Toks jausmas, kad būčiau girta ir niekaip nesugebu atsikelti. Į lauką išbėgęs pardavėjas liepė man tiesiog pagulėti ir daugiau į jo parduotuvę nekelti nė kojos, mat ten buvo visi tie produktai, naudojami prakeikiant mane ir mano šeimą. Po pusvalandžio, kaip ir sakė marokietis, aš atsikėliau kaip nieko ir nebūtų nutikę“, – sunkiai suvokiamą istoriją prisiminė pašnekovė.
Mokėsi magijos mokykloje
Iš Afrikos grįžusios lietuvės gyvenimas pradėjo keistis. Kaip sako Inga, atsivėrė visos durys. Maroke buvo panaikintas ne tik prakeiksmas, moteris, kurią sutiko magijos parduotuvėlėje, jai padarė specialų amuletą, saugantį nuo piktos akies.
Nors verslas buvo likviduotas, Ingai ir jos šeimai pavyko atgauti restorano įrangą, vertingus paveikslus, antikvarinius baldus ir kitus daiktus.
„Kai pamačiau, kaip gali žmogaus gyvenimą paveikti magija, pradėjau ja domėtis, lankytis įvairiuose interneto puslapiuose, kur rinkdavosi susidūrusieji su magija. Ten susipažinau su Prancūzijoje gyvenančia itale – aukštosios magijos mokytoja. Ji mane pakvietė studijuoti savo mokykloje, kad ateityje galėčiau nuo tokių dalykų apsaugoti save ir savo šeimą“, – pasakojo I. Mascia.
Per ketverius metus panevėžietė mokėsi dalykų, kurie jokiame oficialiame universitete nedėstomi. Tačiau mokslai aukštosios magijos mokykloje nė kiek nebuvo panašūs į Hario Poterio raganavimus. Daug dėmesio ten buvo skiriama Biblijos studijavimui, runų skaitymui, psichologiniams dalykams.
Pasak Ingos, magija tėra žodžiai, pasakyti su tam tikra intencija, minties nukreipimas ir nieko daugiau. Ne veltui sakoma, kad blogas žodis – blogiau už ginklą.
Įgytos žinios labai praverčia ir realiame gyvenime. Prašymų padėti nuvilioti svetimą vyrą ar moterį, linkėti blogų dalykų Inga nėra sulaukusi, to niekada ir nedarytų, nes neigiama energija sugrįžtų trigubu smūgiu. Tačiau padėti draugams ar pažįstamiems susirasti darbą ar pagelbėti išspręsti tam tikras problemas ji niekada neatsisakanti.
„Ir pats žmogus gali save apsaugoti. Reikia tiesiog būti geriems ir kitiems linkėti tik gėrio ir meilės. Taip automatiškai sukuriamas savotiškas apsaugos burbulas. O gerą būtybę myli ir saugoja būtybės, esančios viršuje. Kiekvienas mes turime savo angelą sargą, į jį visada galime kreiptis. Jis yra gryna energija, kuri mus saugo ir globoja. Kuo žmogus bus tyresnis, tuo ir gyventi bus geriau“, – sakė I. Mascia.