Besibaigiant pirmajam Lietuvos pirmininkavimo ES mėnesiui Vilniuje vykusių seksualinių mažumų ir juos palaikančių asmenų eitynių „Už lygybę“ organizatoriai neslepia, kad viena iš priežasčių eitynes organizuoti liepą buvo būtent Lietuvos pirmininkavimas ES. Kita datos pasirinkimo priežastis – šią liepą sukako 20 metų, kai Lietuvoje nebebaudžiama kalėjimu už vyro santykiavimą su vyru.
Seksualinių mažumų siekis turėti lygias teises su heteroseksualiais asmenimisLietuvoje neretai tapatinama su ES politika ir tariamu jos primetimu. Tad tokios eitynės suerzina ir tuos žmones, kurie yra apskritai nepatenkinti šalies priklausymu ES. Tai galima regėti ir už vadinamąją tradicinę šeimą pasisakančių asmenų grupėse socialiniuose tinkluose, ir iš plakatų, kuriais mojavo protestuojantieji prieš eitynes Vilniuje, tapatinančiuose ES su Tarybų Sąjunga, ir siekyje ieškoti panašumų tarp „raudonųjų komisarų“ tada bei „mėlynųjų komisarų“ dabar.
Sakoma, kad tiesa gimsta diskusijoje ir ginče, o praėjęs šeštadienis peno diskusijoms suteikė nemažai ir apie seksualinių mažumų teises, ir apie ES politiką.
Kalbant apie ES politiką, po Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2009 metais, Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės neteko daug galių, pavyzdžiui, neliko atstovavimo „užsieniui“ – trečiosioms šalims – visos ES vardu. Tuo turi užsiimti ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton, šiuo metu skubiai su misija vykstanti į Egiptą, kuriame praėjusį savaitgalį liejosi kraujas. Pranešama, kad Kaire žuvo bent 70 žmonių. Tačiau net ir neturėdama prievolės atstovauti ES užsienio reikaluose, Lietuva negalės ignoruoti įvykių Egipte, kuris vadinamas tiltu tarp Artimųjų Rytų ir Afrikos.
Kadangi šią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiks su valstybinio vizito į Lietuvą atvykstančiu Izraelio prezidentu Simonu Peresu, jie galbūt aptars ir ES ketinimų nebefinansuoti Izraelio projektų Vakarų Krante, Gazos ruože, Golano aukštumose.
Parengė Vija Pakalkaitė