Buvo nuspręsta išsimaudyti ežere. Pasakyta - padaryta. Miško apsuptas telkinys pasirodė esąs pakankamai negilus ir dumblėto dugno. Ir labai šaltas - keistas jausmas, kai visą kūną gelia nuo šalčio. Pažadino puikiai. Vos tik išlipus iš vandens iškart visą teritoriją nušvietė iš po debesų sluoksnio išlindusi saulė. Bet neilgam. Visą dieną taip ir pasiliko - apniukę, tačiau, svarbiausia, sausa. Ir tyku, juda tik žmonės.
O juda išties įvairiai - festivalio erdvėje gausu įvairių veiklų dienos metu, galima praplėsti savąjį akiratį.
Buvo proga pasiklausyti pasakojimo apie chiromantiją (viena iš delno tyrinėjimo rūšių). Paskui gan didelė eilė žmonių susėdo prie palapinės - tipio, kur individualiai kiekvienam norinčiam buvo skaitoma iš delno. Vėliau teritorijoje „Healing area“ („Gydomoji zona“) vyko autentiškų šokių pamoka. Tai, kad pavyko sudalyvauti joje pernai Sereikiškių parko prieigose, buvo vienas iš veiksnių, smarkiai skatinusių atvykti į patį festivalį. Per šią pamoką išmoksti atsipalaiduoti, atlikdamas šiokius tokius pratimus, šokiui pasitelki net ir, pavyzdžiui, alkūnes. Viskas išties paprasta, o dėl tokių dalykų, rodos, imi ir tampi laimingesnis.
Nukeliavus į visiškai kitą festivalio teritorijos pusę pasitiko kūrybinės dirbtuvės. Ryte vyko draugystės apyrankių ir tapybos ant šilko dirbtuvėlės. Tai stebėjau tik iš tolo, tačiau sužavėjo dalyvių gausa ir jų entuziazmas patiems pasidaryti kažką mielo.
Na, o popiet ir pati nusprendžiau sudalyvauti dirbtuvėse. Vyko specifinis plaukų pynimo ir rišimo (angl. treadlocks) užsiėmimas. Pasirodo, tokios kasytės yra kilusios iš pačios Afrikos ir būdavo pinamos specialiomis progomis (pvz. vestuvių). Šalia vyko jogos pamokėlė.
Jau turėdama naują kasytę išėjau link pagrindinės scenos. Dar spėjau pamatyti vakarinių saulės spindulių nutviekstą ežerą ir pievas, o scenoje jau grojo „Banda Dzeta“. Puikiai skambėjo jų labai gyvas ir labai instrumentinis pasirodymas. Ir muilo burbulai, sklindantys iš šios scenos erdvės, džiugino tiek mažiausią, tiek ir vyresnį dalyvį.