„Raptors“ Valančiūną ėmė kaip žaidėją, kuris, tikimasi, bus vienas iš pagrindinių arba pagrindinis žmogus, išvedantis komandą iš to gilaus dugno, kuriame ji yra nuo pat įkūrimo.
Gerai, buvo Boshas, Carteris, bet tiek „Raptors“ ir žaisdavo „playofuose“ (atkrintamosiose varžybose - DELFI). Komanda gyvendavo pastoviomis laidotuvių nuotaikomis. O kai tu žaidėją pakvieti aukštu šaukimu ir tikiesi, kad jis gali būti tuo raktu į sėkmę, tu juo rūpiniesi labiau nei savo pirmagimiu vaiku.
Tu nori matyt, kaip jis treniruojasi, tu pasitiki tik savo treneriais ir aptarnaujančiu personalu. Pavyzdžiui, kodėl „Raptors“ turėtų pasitikėti Kavaliausku ar Kazlausku? Ką, jie čia tokie tarptautinio lygio super žinomi treneriai? Ką, juos žino daugelis NBA žaidėjų ar treneriu? Tikrai ne.
Jie turi savo metodikas, trenerius ir nenori rizikuot su ta Rytų Europa. Galų gale, jei tu sukiši daug kanadietiškų dolerių į komandą, į žaidėjus, tai tu ir užsakinėji muziką. Tau tikrai nerūpi, kaip jaučiasi 3 milijonai mažos Rytų Europos šalies gyventojų. Jei labai rūpės, atsiųs kramtūškių, NBA kamuolių, maikių, kojinių ir vėl visi mylės.
Tu tikiesi iš to žaidėjo uždirbti daug pinigų (arba bent jau turėti gero lygio komandą). Tad tu ir rūpiniesi savo reikalais. Taip, kaip mums nerūpi pvz. finansinė „Raptors“ padėtis, taip jiems nerūpi mūsų rinktinės reikalai. Europos čempionatas? Wtf is this? (liet. kas per velnias) Ten žaidžia JAV rinktinė? Ne, vadinasi tai yra antrarūšis čempionatas. Čia ne aš taip galvoju, skaičiuodamas dienas iki pirmų rungtynių, taip galvoja bičai iš NBA.
„O, va, Motiejūną tai gerieji „Rockets“ vadovai išleido“, - kalbės visi. Turbūt Karnišovas paderino. Motiejūnas yra tiesiog dar vienas naujokas NBA komandoje. Ne vienas ir ne penki buvo šaukti nemažu šaukimu ir ne keliolika buvo iškeisti arba iš jų niekas neišaugo. „Rockets“ dabar svarbu, kaip padaryt Howardą laimingu, kad vėl eilinį kartą nenuliūstų. Dzin jiems tas D-Mo šiuo metu. Ar tu kitaip manai, prisimindamas Motiejūno kasdienines kelionės tarp NBA ir plėtojimosi lygos?
„Raptors“ treniruos, mokys ir fotografuose Valančiūną tol, kol jiems tai leis visi susitarimai ir sąlygos. Nes jie tam turi teisę. O mes čia visi lauksim, pyksim ir burnosim. Bet tai darydami savęs paklauskim, ar nesielgtume taip pat jų vietoj.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!