Naujausiomis žiniomis, tą pačią dieną į Lietuvos kino teatrus žiūroves sukvies filmo, pastatyto pagal pasaulinį bestselerį, išverstą į 50 užsienio kalbų, premjera. Ir nors britės E L James romano motyvais paremto filmo pasirodymo data jau aiški, lažybų punktai dabar galėtų pasipelnyti leisdami moterims balsuoti, kas taps pagrindiniais dailiosios lyties pornografija tituluojamos ekranizacijos „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ herojais.
Apie būsimo filmo sėkmę Lietuvoje, ribą tarp erotikos ir pornografijos bei konservatyvių lietuvių požiūrį į „S“ raide pažymėtus filmus – pokalbyje su Lietuvos kino virtuvėje besisukančiais atstovais.
Ar filmas bus sėkmingesnis už knygą?
„Pas mus rugpjūčio 1-oji jau pažymėta raudonai. Kadangi esame tiesioginiai partneriai su filmą kuriančia studija, pranešame, kad pasaulinė pirmosios trilogijos dalies motyvais grįsto filmo premjera neaplenks ir Lietuvos“, - pokalbį pažadu pradėjo „Forum Cinemas“ projektų vadovas Gintaras Plytnikas.
Dar praėjusių metų kovą teises į filmą įsigijo pasaulio kino rinkos lyderės „Universal Pictures“ ir „Focus Features“. Būtent šios kompanijos į kino ekranus ir perkels masinę euforiją keliančią istoriją apie aistringus vyro ir moters santykius, pagardintus šokiruojančiomis, intymiomis, sadomazochistinėmis scenomis. O kol vieni aršiai diskutuoja dėl tokio siužeto išliekamosios, meninės vertės, Gintaras Plytnikas sako prieštaraujantis pozicijai, kad retas filmas būna geresnis už knygą – esą žmonių smalsumą jau iliustravo ne vienos ekranizacijos populiarumas.
„Geri filmai idėjų semiasi iš gerų knygų. O knyga ir filmas niekada nebus identiški – juk tai atskira ženklų kalba, kur, knygos atveju, vaizduotę įjungi pats, o žiūrint filmą – tavo vaizduotę įjungia režisierius. Tai, kaip tavo mėgiamą kūrinį perprato vienas ar kitas režisierius, ir yra viena iš traukos priežasčių, kuri pasiteisino su filmais „Da Vinčio kodas“ ar „Kvepalai“, - įsitikinęs kino teatro atstovas, kurio teigimu, žmonių smalsumas juos atveda net į nevykusius, tačiau juos sužavėjusių knygų idėja paremtus filmus.
Lietuva turi savo Kristianą Grėjų
Holivudo gražuoliams Ian Somerhalder, Robert Pattinson, Matt Bomer ir Alexis Bledel kasdien turėtų kaisti ausys, mat spaudoje bei socialiniuose tinkluose diskutuojant apie pagrindinio knygos veikėjo – Kristiano Grėjaus – įkūnijimą būtent jų vardai minimi dažniausiai. O koks lietuvių aktorius galėtų geriausiai atskleisti visus penkiasdešimt paslaptingo turtuolio atspalvių?
Neseniai Lietuvoje buvo surengtas antrojo E L James romano „Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių“ pristatymas, kuriame svečius pasitiko aktorius Žilvinas Tratas, tą vakarą virtęs Kristianu Grėjumi. Renginio svečiai šnabždėjosi, kad jeigu mūsų šalyje pagal šią knygą būtų kuriamas filmas, Žilvinas būtų bene tinkamiausias lietuvių aktorius, galintis suvaidinti išvaizdųjį trilogijos herojų.
Pats aktorius tokios minties, sako, neatmestų, tačiau tokį vaidmenį vadina dideliu iššūkiu.
„Pirmiausiai reikėtų gerai įsigilinti į knygą, bet veikiausiai šio vaidmens imčiausi. Mano profesija – aktorius, tad kiekvienas vaidmuo yra svarbus ir galimas išpildyti. Juolab, jei knyga sulaukė tokio pasisekimo, filmą taip pat lydėtų neabejotina sėkmė. Visgi, kadangi gyvenime nesu nei turtuolis, nei turintis fetišistinių svajonių, toks vaidmuo man išties būtų iššūkis, daug kur tektų save „perlaužti“ ir išties pasistengti“, - šypsosi potencialus Kristiano Grėjaus dubleris.
Lietuvio erotiniu filmu neišgąsdinsi
Dažnai žiniasklaidoje mirgančios antraštės, susijusios su lietuvių konservatyvumu, tarsi patvirtina stereotipą, kad mūsų šalies gyventojai į įvairius pokyčius žvelgia gana kritiškai. Tačiau kino atstovų teigimu, šioje rinkoje limitai, tabu ir ribos negalioja.
„Erotika greta žmogaus yra nuo seno. Nuogas kūnas, erotinės mintys visada buvo žmogaus prigimtyje. Sakyčiau, kad šis žanras ne populiarėja, o drąsėja – patys žmonės drąsėja. O jei knyga tą erotiką perteikia kitaip, nei tai daro pornografiniai filmai – ne taip tiesiogiai, o subtiliai, įdomiai, su mintimi, žaidimu, tai turi būti įdomu“, - svarsto filmams „Tadas Blinda. Pradžia“, „Valentinas vienas“ atstovaujantis prodiuseris Žilvinas Naujokas. Jis pažymi, kad lietuvių konservatyvumą esą neigia ir jo prisiminimai, kai vyresnės kartos atstovai paslapčia skaitė knygą „Erškėčių paukščiai“, dar sovietiniais laikais garsėjusią dėl vaizdžiai aprašytų erotinių scenų.
Prodiuseris pažymi, kad riba tarp pornografijos ir erotikos nėra jau tokia slidi – ją apibrėžia šalies įstatymai. O knygą, Žilvino Naujoko manymu, dėl to erotinio paslapties šydo žmonės ir skaito – kai situacija tampa realybe, ji vadinama santuoka, o po to esą ir belieka tik knygas skaityti.
Konservatyvią etiketę plėšti šalin siūlo ir kino centro „Forum cinemas“ projektų vadovas Gintaras Plytnikas.
„Gal keičiasi tas bruožas – įsišakniję katalikiniai ribotuvai labiau veikia vyresnę kartą. Jaunesnioji karta yra pakankamai laisva – kuo didesnis formos nesilaikymas, kuo viskas atviriau, ekspresyviau, tuo jiems įdomiau. Aš manyčiau, kad šį mitą reikėtų trinti iš galvų – nesame jau tokie konservatoriai“, - įsitikinęs jis.
Tuo tarpu aktorius Žilvinas Tratas pažymi, kad filmo sėkmė Lietuvoje priklausys nuo to, kaip kontraversiškas turinys bus pateiktas.
„Erotika labai skiriasi nuo pornografijos, o pastarosios pilna internete. Tuo metu erotiškų, kokybiškų filmų, kurie būtų pateikti skoningai ir nebanaliai – daug nėra. Tad Lietuvos padangėje tai būtų pakankamai nauja, o viskas kas nauja – turi pasisekimą“, - sako jis.
Filmo premjeroje – vien moterys?
Garsiosios E L James trilogijos skaitytoją nuspėti nesunku – romano puslapiai labiausiai kaitina būtent dailiosios lyties atstoves. Tikimasi, kad jos ir garantuos finansinę sėkmę knygos ekranizacijai.
„Anokia čia paslaptis, kad didžiausios filmo gerbėjos bus moterys, kurios ir taip (dėl savo lojalumo) yra mylimiausia mūsų auditorija. Moterys nelaukia, kol kažkas filmą nelegaliai nukopijuos ir blogos kokybės įkels į internetą – čia labiau vyriškas atributas. Jei padangėje pasirodo kažkas, kas yra joms priimtina, jos tai įvertina nusipirktu bilietu. Tad ir šiuo atveju mums džiugu, kad filmas yra labiau orientuotas į moteris“, - lyčių skirtumus pristatė „Forum cinemas“ projektų vadovas Gintaras Plytnikas.
Tuo metu aktorius Žilvinas Tratas, kaip ir dera meno pasaulio atstovui, pabrėžia ne finansinius, o kūrybinius aspektas. Aktoriaus teigimu, tik užtikrinęs kultūrinį pasitenkinimą, filmas gali tikėtis tiek moterų, tiek vyrų palankumo.
„Galvoje iškyla striptizo aliuzija – žmogus ateina, susijaudinęs pažiūri ir nieko nepešęs išeina. O šiame filme turėtų būti kitaip. Daugiau dėmesio turėtų būti skirta meninei filmo vertei, o ne žmogaus jaudinimui. Tad iš kino salės žmogus turėtų išeiti su pojūčiu, kad pažiūrėjo meno kūrinį, o ne patenkino erotinių fantazijų stygių“, - svarsto Ž. Tratas.
