900 minučių trunkanti kino odisėja (15 dalių), kurią pats režisierius yra pavadinęs kelio filmu, yra nufilmuota visuose pasaulio žemynuose, jam pačiam lankant kino istorijai svarbias vietas ir veikėjus su kamera kuprinėje. Jo nedidelė kamera tapo tarsi rašikliu, leidžiančiu jam dirbti vienam su pilna esė žanro laisve: „Dabar laikas eseistiniam kinui – tai idėjos pakvietimas į pasivaikščiojimą“.

Kaip teigė pats autorius, nors globali kelionė buvo fiziškai labai sunki, kur kas didesnis iššūkis – jaudinančius kino istorijos epizodus ar pokalbius su didžiaisiais meistrais sutraukti į kelių minučių pasakojimą. Šioje istorijoje, prasidedančioje nuo kino išradimo vienu metu Amerikoje bei Prancūzijoje ir siekiančioje antrojo tūkstantmečio filmus, žiūrovams parengti 45 interviu su legendiniais kino režisieriais, aktoriais ar kino kritikais, rodoma daugiau nei 1000 ištraukų iš filmų, kurie padarė didžiausią įtaką šios meno rūšies raidai.

Tačiau tarp šių ištraukų žiūrovai nepamatys reklaminių filmų vaizdo anonsų fragmentų. M. Cousinsas apdairiai išrenka specifines scenas, detales, momentus, kurie, jo manymu, geriausiai atskleidžia rodomo filmo poetiką ir novatoriškumą. Režisierius pats yra pasakotojas. Jo balsas už kadro, nenustojantis dalintis savo įžvalgomis bei komentarais net per filmų ištraukas, žiūrovui kuria įspūdį, tarsi stebėtų jas drauge su režisieriumi.

M. Cousinso filmas – tai kino idėjų, daugiausiai vizualinių idėjų, kino kalbos istorija, skirianti daug dėmesio šviesai – fiziniam ir dvasiniam kino principui. Tačiau M. Cousinsas teigia nesąs kino snobas ir nėra prieš komercinį kiną – jo pasakojime minimi ir pelningiausi pasaulio filmai, kurie kino istorijai buvo reikšmingi savitomis idėjomis bei inovacijomis. Jo tyrimų spektras – nuo skandinaviško tyliojo kino pasiekimų iki specialiaisiais efektais stulbinančių Honkongo veiksmo filmų, nuo radikalaus ekspresionizmo iki amerikietiškos melodramos, o tikslas – parodyti šios meno rūšies grožį: „Turiu viltį, kad šis filmas atvers naują būdą matyti, patirti ir švęsti kiną“.

“Kino odisėjos” seansai ŠMC kinosalėje šią savaitę:

Liepos 17 d. trečiadienį, 19 val.

Kino odisėja, 4 dalis: Garso atsiradimas (1930-ieji)
The Story Of Film: AnOdyssey. Part 4: The Arrival of Sound (1930's)
Šioje dalyje matome, kaip 1930-aisiais atsiradęs garsas apvertė viską aukštyn kojomis. Regime, kaip atirado nauji kino žanrai: paikos komedijos, filmai apie gangsterius, siaubo filmai, vesternai, miuziklai, ir susipažįstame su beveik visų šių žanrų meistru HowarduHawksu. Toli nuo Amerikos, Anglijoje, Alfredas Hitchcockas imasi savo darbų, o prancūzų režisieriai tampa nuotaikos perteikimo meistrais. Sužinome, kad trys didieji 1939-ųjų metų filmai – „Ozo šalies burtininkas“ (angl. „The Wizard of Oz“), „Vėjo nublokšti“ (angl. „Gonewith the wind“) ir „Ninočka“ (angl. „Nintochka“) – turi kai ką bendro.

Liepos 18 d., ketvirtadienį, 17.30 val.
Liepos 19 d., penktadienį, 20.15 val.

Kino odisėja,5 dalis: Pokario kinas (1940-ieji)

Šioje dalyje rodoma, kaip karo trauma pavertė kiną drąsesniu. Pasakojimas prasideda Italijoje, tuomet vykstame į Holivudą, susipažįstame su OrsonuWellesu, brėžiame Amerikos filmų tamsėjimo diagramą ir nagrinėjame McCarthy eros dramą. Apie šiuos metus kalbasi scenaristai Paulas Schraderis ir Robertas Towne. Filmo „Dainuojantys lietuje“ (angl. „Singinin the Rain“) režisierius StanleyDonenas išsamiai pasakoja apie savo karjerą. Išsiaiškiname, kad tokie britų filmai kaip „Trečiasis žmogus“ (angl. „The Third Man“) geriausiai apibūdina šį išskirtinį laikotarpį.

Liepos 20 d., šeštadienį, 18 val.
Liepos 21 d., sekmadienį, 19.15 val.

Kino odisėja,6 dalis: Seksas ir melodrama (1950-ieji)

Ši dalis pasakoja sekso ir melodramos istoriją 1950-ųjų kine. Susipažįstame su JamesuDeanu, su filmu „Vandens linijoje“ (angl. „On the Waterfront“) ir sentimentaliaisiais to laikotarpio filmais, taip pat keliaujame į Egiptą, Indiją, Kiniją, Meksiką, Didžiąją Britaniją ir Japoniją, kur aptinkame įtūžio ir aistros kupinus kūrinius. Čia kalbinami žmonės, dirbę su SatyajituRay, rodomas interviu su legendine aktore KyokoKagawa, atlikusia pagrindinius vaidmenis AkiraKurosawos ir Yasujiro Ozu filmuose, bei su pirmu didžiuoju Afrikos kino režisieriumi YoussefuChahine.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją