Vestuvėms Lietuvoje besiruošianti E. Anusauskaitė: man nederėtų dėtis rūtų vainikėlio

Sausio pradžioje Los Andželo Malubu paplūdimyje susituokė atlikėja Evelina Anusauskaitė ir amerikiečių garso režisierius Adamas Youngas. Netrukus pora iškels prabangias vestuves Lietuvoje. Ponia Young tapusi Evelina išskirtiniame DELFI interviu prisipažino, kad lietuviška santuoka jiems abiem yra be galo svarbi. Šventėje pirmą kartą susitiks ir mylimųjų šeimos.

- Ar per pastarąjį pusmetį jau spėjai priprasti prie pasikeitusio statuso – ištekėjusi, ir prie naujos pavardės?

- Net nemaniau, kad būti „ponia Young“ bus toks malonus jausmas. (Šypsosi.) Kaskart gavus laišką ar dokumentą, adresuotą „poniai Young“, mane vis dar nuplieskia didžiulė šypsena. Amerikietiškuose dokumentuose esu tiesiog „Evelina Young“ .

- Kai Los Andžele, Malibu paplūdimyje su Adamu sumainėte žiedus, minėjai, kad tai - tik susirašymas, kuris iš esmės nieko nereiškia, nes tikroji santuoka įvyks Lietuvoje. Kodėl nusprendėte atšokti dvejas vestuves ir kodėl ceremonija Lietuvoje tau yra reikšminga? 

- Dvejos šventės yra daromos tik todėl, kad kitu atveju būtų reikėję laukti dar metus, kad gaučiau galimybę gyventi ir dirbti JAV. Nebenorėjome su Adamu būti atskirai, todėl susirašėme, o visą emociją pasiliekam šiam šventimui, nes pirmą kartą susitiks mūsų šeimos, o tai mums bene svarbiausias momentas. 

- Kaip pasikeitė jūsų santykiai po santuokos?

- Jie neapsakomai sutvirtėjo. Jaučiu kaip abu tapome dar rūpestingesni vienas kitam. 
 
- Papasakok apie judviejų vestuvių šventę Lietuvoje. Kur švęsite, kiek svečių planuojate sukviesti, ar santuoka bus bažnytinė, kokių pageidavimų turėjote šventės planuotojai Kristinai Kaikarienei? 

- Su didžiausia pagarba - tai per ne lyg asmeniška (šypsosi). Viską norime pasilikti sau, savo šeimoms. Tai bus tikrai nedidelė šventė artimiausiems žmonėms. Galiu pasakyti tik tiek, kad kreipdamasi pagalbos į Kristiną Kaikarienę tikėjausi žvėriško profesionalumo, bet tokių santykių, kokius turime dabar - tikrai ne. Pasitikiu ja kaip mama. Ji tokia dėmesinga, kūrybinga ir nuoširdi. Kita vertus, ji gali būti pavojinga nuotakoms, nes kaskart atvykus į pokalbį, jos namai dvelkia skaniausiais patiekalais, kuriais privalai pasivaišinti. Dabar jos su partnere juokiasi iš manęs, nes kontroliuoju mitybą. „Kristina, tu jai „tik takų“ nupirkai pietums?“ - klausia Aida Januškevičienė. (Juokiasi.)

- Ką manai apie lietuviškas vestuvių tradicijas ir ar supažindinsi su jomis savo vyrą (rūtų vainikėlius, piršlio korimus ir pan.)? Ar per savo šventę jų laikysitės?

- Manau, kad kiekvienas renkasi tai, kas jam ypatinga. Man nederėtų užsidėti rūtų vainikėlio, nes oficialiai jau esu susituokusi. (Šypsosi.) Šios tradicijos man atrodo labai gražios, bet pas mus jų per daug nebus. Mes apskritai viską darysime savaip ir ne pagal tradicijas.

- Kai su vyru tuokėtės Malibu paplūdimyje, į puokštę buvai įkomponavusi močiutės dovanotą kryželį. Galbūt santuokos ceremonijoje Lietuvoje taip pat turėsi šalia savęs kažką širdžiai artimo (mamos suknelę, šeimos reliktą ar pan.)?

- Močiutė nežinojo, kad nešiuosi jos dovanotą kryželį. Tai jai labai suvirpino širdį. Negaliu pasakyti tiksliai ką, bet žinau, kad dabar kita močiutė man ruošia staigmeną ir sakė perduos kažkokią relikviją. Bet pati nežinau nei ką, nei kada ji tai žada padaryti. (Šypsosi.)

- Kalbant apie sukneles. Amerikoje ištekėjai vilkėdama Viktorijos Jakučinskaitės suknelę. Koks dizaineris siūdino tavo nuotakos apdarą lietuviškai ceremonijai?

- Kol kas negaliu atskleisti detalių apie savo suknelę. Galiu pasakyti tik tiek, kad Viktorijos suknelė man buvo daugiau negu tikėjausi. Kas žino, gal ir vėl pasipuošiu jos kurta suknele? (Šypsosi.)

- Po vestuvių Amerikoje buvote išvykę kopinėti medaus mėnesio į Havajus. Ar po santuokos Lietuvoje taip pat planuojate povestuvinę kelionę?

- Mes per praeitus metus, kaip juokaujame, jau turėjome 4 medaus mėnesius, tad gal užtenka jau. (Juokiasi.) Du kartai Havajuose, Roma, Paryžius... Todėl šį kartą vyksime į kalnus Valstijose ramiam poilsiui.

- Savo laimę ir gyvenimą su išrinktuoju Adamu kuri už Atlanto. Papasakok, ką veiki tuo metu, kai vyras išeina į darbą?

- Visą šį laiką mes „dirbom“ ties dokumentų tvarkymu. Labai nenorėjome rizikuoti, tad viską darėme labai kruopščiai ir dėmesingai. Pagaliau turiu dokumentus, leidžiančius pilnavertiškai gyventi ir dirbi šalyje. Pagrindinis mano tikslas buvo kūryba, nauja muzika, kurią turėčiau pristatyti rudenį.

- Ar esi iš tų žmonų, kurios laukia savo mylimojo su garuojančia vakariene?

- O taip! Man labai svarbu parodyti vyrui savo meilę juo rūpinantis. Vakarienė visada garuoja jam grįžus iš darbo. (Šypsosi.) Bet būna dienų, kuomet jaučiuosi pavargus arba aš grįžtu vėliau iš miesto, tuomet jis taip pat mane stebina nuostabiomis vakarienėmis. Tai man labai patinka. Jam nėra problemų nei gaminti, nei sutvarkyti namus.

- Kokie kultūriniai skirtumai tave nustebino (tiek gerąja, tiek blogąja prasme) Amerikoje?

- Ne kiek nustebino, kiek tiesiog teko priprasti prie maisto, humoro, filmų, klimato. Ten daugybė dalykų yra tiesiog kitaip. Pavyzdžiui, pas juos nebuvo „Nu pogodi“ filmukų , o pas mus nėra vesterno kultūros. (Šypsosi.)

- Tavo tėtis viename interviu apgailestavo, kad Lietuva prarado gabų muzikinį talentą. Ar pati nepasiilgsti lietuviško pramogų ir muzikos verslo?

- Aš labai nepritariau tokiam tėčio pasisakymui, bet jis turi laisvę sakyti, ką galvoja. Turiu daug planų jau spalio-gruodžio mėnesiui Lietuvoje. Tikrai nežadu niekur nebedalyvauti. Man ne tiek svarbu kur dainuoti, kiek tiesiog dainuoti ir jausti, kad tobulėju. Los Andžele dėl šou verslo mastelio esu priversta labai labai daug ko išmokti. Aš negaliu pasakyti, kur dainuosiu po dešimties metų ir tikrai nedaugžodžiauju, kad tai nebus Lietuva. Tai būtų absoliuti nesąmonė.

Lietuva yra mano gimtasis kraštas. Man visada gera čia būti, dainuoti. Galbūt Los Andželas yra mokykla, gal būt man pasiseks ir ten. Aš negaliu atsakyti. Atsakau tik už savo veiksmus ir norą viską išbandyti. Viskas įmanoma. Dabar man tai akivaizdu. Bet nėra lengva. Viskas ir priklausys nuo to, kokia stipri esu ir kiek stipriai norėsiu. Bet kuo daugiau nori, tuo daugiau reikia savęs tam atiduoti. O šeimos niekada neapleisiu. Man pasisekė, kad Adamas iš to paties pasaulio ir yra neapsakomai tolerantiškas bei supratingas. Tad net neabejoju, kad viskas bus gerai. (Šypsosi.)