Pirmosios skaitytojų darbų idėjos

Kęstutis Petronis:

„Sukūriau Lietuvos Nacionalinio stendo koncepciją ir ekspozicijos projektą parodoje „EXPO 2010“ Šanchajuje, kuris sėkmingai buvo įgyvendintas (...). Parodoje Lietuvos ekspozicija pavadinimu „F-LY Lithuania“ pritraukė rekordinį, lyginant su buvusiais Lietuvos paviljonais, lankytojų skaičių – 5, 5 mln. potencialių Lietuvos turistų. Lietuvos paviljono išorės ir vidaus ekspozicijos apipavidalinimo idėja pagrįsta skrydžio oro balionu Lietuvoje simuliacija. Dariaus ir Girėno žygdarbio , „Lituanica“ vaizdas ant oro baliono puošė pagrindines Lietuvos paviljono erdves ir garsino Lietuvos vardą užsienyje. Projektas pristatė Lietuvą pasauliui kaip skrydžiams palanką šalį, o lietuvius - kaip mylinčią aviaciją tautą“, - rašė jis.


Rasa Rutkauskienė:

„Pasižadu būti Lietuvos piliete. Auginti vaikus Lietuvoje. Puoselėti savo kraštą. Darbais ir ryžtu“, - rašė skaitytoja.

Šarūnė Rozanaitė:

„Visada domino politika, administravimas. Po mokyklos įstojau į viešąjį administravimą (ŠU), įsidarbinau įstaigoje, kuri organizuoja atliekų tvarkymą regione. Šiemet meginu stoti į magistrą, kuriame noriu krimsti energetikos politikos ir vadybos studijas. Noriu įgyti žinių, kuriomis pasinaudodama ateityje galėčiau susieti šilumos gamybą panaudojant atliekas (pasinaudojant Skandinavijos patirtimi). Taip būtų išspręsti bent keli klausimai: aplinkos užterštumas, sąvartynų nebūvimas (arba labai minimalus) ir šių atliekų panaudojimas deginant ir išskiriant šilumą tame regione. Tai vyksta ir dabar, bent jau turėtų, tačiau apimtis labai maža“, - rašė ji.

Jurgita Barysienė:

„Mano didžiausias ir labiausiai džiuginantis darbas - meilės Lietuvai, patriotiškumo auginimas dar labai mažose (5 m. ir beveik 3 m.) širdelėse. Tai vyksta tarsi nepastebimai, savaime - per vakarais sekamas istorijas apie kunigaikščius Vytautą, Kęstutį, Gediminą, Karalių Mindaugą, kovas su kryžiuočiais, partizanus, dainas, kurios, nors ne visada iki galo suprastos, bet sklisdamos iš mažųjų drėkina ne vieno didžiojo akis; šventes, tapusias šeimos tradicijų dalimi - Lietuvos gimtadienis, Karaliaus Mindaugo diena; tradicijas - vėliavos pakėlimo ceremonija S. Daukanto aikštėje, tapusi neatsiejama sekmadienio dalimi, Lietuvos himno giedojimas liepos 6 d. kad ir kur bebūtume, vaidinimus, kuomet visa šeima tampa Lietuvos armijos garbės kuopos kariais ir su vadu priešakyje žygiuoja po namus dirbdami bet kokius buities darbus, tvarkydamiesi, valgydami, prausdamiesi ir kt. Kita vertus, mažųjų žingeidumo dėka per pastaruosius metus mūsų - didžiųjų - žinių bagažas pildosi neįtikėtinu greičiu, tad augindami augame patys!“, - rašė Jurgita.


Kostas Šukevičius:

„Esu nekomercinio projekto „Panoramas“ sumanytojas ir vykdytojas. Projektas, kuriame lankytojai supažindinami su Lietuvos kultūros paveldu ir svarbiausiais šalies įvykiais yra 9-niomis kalbomis ir yra labai lankomas. Susilaukiu lankytojų iš daugelio, daugelio pasaulio šalių. Manau, kad aš pakankamai gražiai pristatau Lietuvą pasauliui“, - darbu pasidalijo Kostas.

Aušra Demenienė:

„Kiekvienos mamos, moters didžiausias darbas - užauginti vaiką. Tad ir aš, kaip 4 m. berniuko mama, atliksiu didelį darbą, jei užauginsiu dar vieną dorą Lietuvos pilietį, išmokysiu užjausti sergantį, paguosti verkiantį, mylėti savo šalį ir ją garsinti. Pasieksiu to, kad mano vaikas žinotų, kas yra tėvynė, Lietuva ir kad kiekvieną mažą ar didelį žmogeliuką, augalą, gyvūną reikia mylėti. Štai čia ir bus mano atliktas gyvenimo žygdarbis...“, - rašė Aušra.

Jurga Budrytė:

„Dariaus ir Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti pagaminčiau 80 popierinių aitvarų su kutais. Ant kiekvieno nupieščiau po „Lituanicos“ lėktuvą. Juos vienu metu paleistume Vilniuje, nuo pievos prie Baltojo tilto, gražų vasaros vakarą“, - pasižadėjo ji.

Raminta Burdulytė:

„Gal tai nebus kažkas tokio, dėl ko galima pasakyti „ooo“. Gal tai labiau elementarus žmogiškumas, bet niekada nepraeinu abejinga pro žmogaus nelaimę, ir visai nesvarbu, ar ji pažįstu, ar ne. Kažkada per pietų pertrauką parvedžiau į namus nepažįstamą girtą moterį, nes ji tiesiog dėl girtumo net atsistoti negalėjo, iškviečiau greitąja ir palaukiau, kol ji atvažiuos, kai žmogų gatvėje ištiko epilepsijos priepuolis. Draugei buvo pasidarę labai negera, važiavau vidury nakties su ja į ligoninę, neturėdama tame mieste nei draugų, nei pinigų, nei mašinos, neturėjau žalio supratimo, kaip grįšiu, bet draugei reikėjo manęs ir aš buvau šalia. Nepraeinu mieste pro blogai besijaučiantį ar verkiantį žmogų, stengiuosi jį išklausyti ir kaip įmanoma padėti jam“, - rašė Raminta.

Visos konkurso sąlygos – čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)