Įsikūręs tarp aukštų vulkaninių kalvų ir gilių kraterių, Natrono ežeras telkšo žemiausiame riftinio slėnio taške (600 metrų žemiau jūros lygio), ir yra turbūt šarmingiausias vandens telkinys žemėje.
Ežerą maitina pietų Ewaso Ng‘iro upės vandenys ir karštosios versmės, kuriose gausu mineralų. Jis yra pakankamai negilus (maždaug 3 metrų gylio), o ploto dydį nulemia vandens lygis, kuris nuolat kinta dėl didelio garavimo. Vandeniui nugaravus, pasilieka druskos ir kitų mineralų (ypač natrio karbonato) telkiniai.
Ežerą supančios vietovės nėra palankios keliavimui – ten karšta, paprastai itin sausa ir dulkėta. Tačiau vis dėlto nusprendusiems aplankyti Natroną, pasitiks vienas iš nuostabiausių Tanzanijos vaizdų. Sakoma, kad verta ten keliauti vien dėl atsiveriančių peizažų.
Tose vietose, kuriose garavimas vyksta intensyviausiai, ežeras nusidažo tamsiai raudona spalva. Kadangi ežeras garuoja sausojo sezono metu, druskingumo lygis išauga tiek, kad vandenyje pradeda veistis druską mėgstantys mikroorganizmai – halofilai. Tarp jų yra ir cianobakterijų (arba melsvabakterių), kurios kaip ir augalai, maisto pasigamina fotosintezės būdu.
Raudonas fotosintezės pigmentas gamina tamsiai raudoną spalvą gilesnėse ežero vietose, o seklesnėse mirga oranžine ir jos atspalviais. Ežero paviršių dengiančią šarminės druskos plutą ten gyvenantys mikroorganizmai taip pat dažnai nudažo raudona ar rožine spalva.
Aukšta temperatūra (užkylanti net iki 41ºC) ir gausus, nuolat kintantis druskingumas nėra palankus laukinės gamtos vystymuisi, tačiau yra flamingų traukos centras ir vietinių dumblių bei bestuburių gyvių namais, o ežero pakrantėse, kur vanduo mažiau sūrus, ir žuvys plauko.
Natrono ežeras yra vienintelė pastovi 2,5 mln. mažųjų flamingų perėjimo vieta visoje Rytų Afrikoje. Ši rūšis patenka į „beveik nykstančių“ gyvūnų kategoriją dėl savo prisirišimo prie vienos perėjimo vietos. Augant druskingumui, didėja melsvabakterių skaičius – taip ežeras gali „išlaikyti“ daugiau lizdų.
Keliaudami kaip vienas didelis pulkas, 2,5 mln. flamingų sutupia druskinguose šio regiono ežeruose, kuriuose maitinasi spirulina (melsvai-žalsvais dumbliais, turinčiais raudonų pigmentų). Natrono ežere perėti saugu, nes kaustinė aplinka užkerta kelią plėšrūnams, siekiantiems flamingų lizdų, susuktų sezoniškai susiformuojančiose salelėse iš evaporito.
