Kardinalūs pokyčiai 29-ių metų Matui skatina siekti dar daugiau- šiuo metu vaikinas užsibrėžė dar vieną siekį ir studijuoja medicininę sporto terapiją, leidžiančią sudaryti sporto programą mėgėjams bei aukščiausios klasės atletams. Mato svajonės - treniruoti profesionalią komandą, ir tikriausiai, jos visai netolimos.
Vos prieš dvejus metus vaikinas dirbo nemylimą darbą, o šiuo metu treniruojama lietuvių krepšininkų komanda D. Britanijoje - dar vienas žingsnelis siekiant naujos svajonės. Apie kardinalius gyvenimo pokyčius Matas entuziastingai pasakoja EuroPlius komandai ir savo pavyzdžiu ragina visus siekti savo svajonės!
- Ar sunku dirbti tokioje garsioje tarptautinėje kompanijoje? Ar jautiesi čia svetimas?
Anaiptol, kolektyvas labai draugiškas. Per visą laiką nesu pajutęs, jog esame skirstomi į kažkokias grupes. Jau po kelių mėnesių esu gavęs „Staff of the month“ apdovanojimą, taip pat už tai, jog suradau daugiausiai klientų per mėnesį visame regione (dalyvavo daugiau nei 400 trenerių). Tokie laimėjimai labai įpareigoja, o iš pradžių ir labai stebina - jautiesi labai vertinamas.
Toks darbas, be to, kad yra gerai mokamas, yra ir labai įdomus - čia nėra rutinos, nuolat sutinki naujų žmonių. Nejučia prasiplėtė pažinčių ratas - nuo gaisrininkų, gydytojų, iki milijonierių, turinčių verslus Chelsea rajone; tačiau apie tai net negali įtarti, nes dažniausiai turtingiausieji apie tai nekalba. O neretai jie ateina ir suplyšusiomis kojinėmis (šypsosi). Nejučia išmoksti neteisti žmogaus pagal jo išvaizdą.
- Ar sunki buvo pradžia?
Šis sporto klubas yra suskaičiavęs, jog norint gauti „full time“ darbo stažą vidutiniškai treneris užtrunka apie tris keturis mėnesius tam, kad susirinktų pakankamą klientų skaičių. Pradžioje maniau, jog tai gan trumpas laiko tarpas, juolab kad į sporto klubą atėję žmonės pirmiausiai kreipiasi į jau pažįstamą veidą, dažniausiai vengdami naujo trenerio.
Tačiau savo noru įdėjau labai daug darbo, nuolat treniravausi, siekiau pats būti pavyzdžiu, ir praėjus trejiems mėnesiams jau turėjau pakankamą skaičių klientų- vos per mėnesį „surinkau“ dvidešimt žmonių, taip gerokai pranokstant vidutinį rodiklį. Net ir tada nesakydavau naujiems klientams „ne“, tačiau teko prilėtinti tempą- dirbant po dvylika treniruočių per dieną tai tapo per sunki našta.
- Ar teko Virgin sporto klubuose sutikti čia dirbančių lietuvių?
Taip, Virgin sporto klubuose esu sutikęs penkis čia dirbančius lietuvius. Tiesa, viena mergina jau yra išvykus į Lietuvą. Tačiau tai neverčia jaustis kitokiu - šioje kompanijoje kone pusę darbuotojų yra kitataučiai.
- Kas verčia karjeros srityje siekti vis daugiau?
Niekada nemėgau rutinos. Jau nuo mažens esu gan drąsus, nebijau bendrauti, siekti daugiau. Tačiau manau, kad labai didelę dalį motyvacijos teikia pati kompanija. Kartais net pats stebiuosi, nes kompanija labai atsakingai žiūri į norą kelti kvalifikaciją - norint lankyti kursus, apmokamos išlaidos apgyvendinimui, transportui, o ir patys kursai nemokami. Esu pakeitęs keletą darboviečių, tačiau čia dar niekada nesu nusivylęs.
Paties Ričardo Bransono šūkis: Value for money. Passion. Fun. - visa tai neatsiejama kasdienybė darbe. Kiekvienas iš mūsų darbuotojų į darbą einame kaip į šventę- tikrąja to žodžio prasme. Čia nesijauti suvaržytas, nuolat visi spinduliuojame gera nuotaika, energija - tai užkrečia siekti geresnių darbo rezultatų.
Po kelių mėnesių darbo sporto klube, susipažinau su vienu vadybininku, kuris nesigėdydamas papasakojo, kad čia pradėjo dirbti nuo valytojo pozicijos. Tokie pavyzdžiai geriausias įrodymas, kad kompanijai svarbu ko pats nori, sieki.
Kartais jaučiuosi, lyg būčiau gimęs po laiminga žvaigžde - nesunkiai susidraugavau su pagrindiniais vadybininkais. Nuolat bendraujame ir vos prasitarus apie norimus lankyti kursus, pasiūloma, jog kompanija sumokės už kelionės išlaidas. Tokie paskatinimai net ir dabar verčia stebėtis ir pasitempti dar labiau.
- Ar skiriasi sportuojantys žmonės, ar įžvelgi skirtumų pagal tai, iš kur jie kilę?
Drąsu taip teigti, tačiau taip. Lietuviai, kaip ir dauguma rytų europiečių, vis tik sportuoja daugiausiai ir atkakliausiai. Galbūt mums tai įgimta, mes suvokiame sveikos gyvensenos naudą, netingime paplušėti ir jei kažko griebiamės- tai darome visu šimtu procentų. Mano treniruojami lietuviai čia lankosi tris keturis kartus per savaitę, tuo tarpu britams įprasta į sporto klubą užsukti vos kartą ar du.
- Kokie pasiekti darbo rezultatai labiausiai džiugina?
Vienas mano lietuvių klientų, kuriuo labai didžiuojuosi, mane rado visiškai atsitiktinai. Būdamas 48-ių metų, čia užsuko tiesiog norėdamas numesti svorio ir nuo tos dienos, kai svėrė 106 kg, šiandien, praėjus vos 11 mėn. galime pasigirti - pakeitus gyvenimo būdą pasiekė idealų 85 kg svorį.
Viena britė atsikratė kone 30 kg. Malonu matyti, kaip pasikeitė merginos išvaizda, kokio pasitikėjimo ji įgavo. Vienas aštuoniolikmetis lietuvis, svėręs 145 kg, per 11 mėnesių pasiekė 109 kg, ir yra vienas geriausiai besitreniruojančių klientų. Nuo grėsmingo sveikatai svorio iki „perfect fit“.
Tokie klientai neslepia, jog tapau gyvenimo mokytoju ar draugu. Būtent šis vaikinas ir paliko geriausią atsiliepimą Virgin klube apie mane (net man to nežinant), kurį vėliau pastebėjo aukštesnioji valdžia. Visai netyčia tarsi apsikeitėme nauda- jam padėjau pakeisti gyvenimo būdą, o jo atsiliepimas apie mane padėjo man pakilti pareigose. Klientų atsiliepimai čia daro lemiamą sprendimą.
- Ar netapo profesine liga pamačius žmogų, bent mintyse pagalvoti, kaip galima pakoreguoti jo išvaizdą?
Tai buvo labai bjaurus įprotis karjeros pradžioje (šypsosi). Dabar pats suprantu, kad klydau, ir vis lengviau pavyksta žmonėms įrodyti, kad išvaizdos trūkumus galima labai greitai pakeisti. Visada esu atviras su klientais - norint pasiekti rezultatų, sporto salėje turi lankytis bent keturis kartus per savaitę.
- Ar buvo tokių, kurie nuleidžia rankas?
Bandau atsiminti... Tačiau ne. Kažkaip pavyksta vis tik įtikinti, kad sportas duoda daug naudos (šypsosi). Juo labiau kad rezultatų pasiekti galima labai greitai, reikia tik sąžiningo darbo. Ir vėl gi, čia galiu išskirti lietuvius - mūsų tautiečius dažniausiai tenka pristabdyti man pačiam - juos reikia prižiūrėti, ne kad sportuotų, o kad nepersistengtų (šypsosi).
- Kaip Jums pavyksta motyvuoti žmones? O gal kartais tenka būti labai griežtu?
Ne, nesu. Mano taktika kiek kitokia - pirmiausiai motyvuoju savo žiniomis, o labiausiausiai - pavyzdžiu. Žmonės neretai ateina, norėdami pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir vadovaujasi stereotipais, tačiau jiems trūksta žinių. Visada maniau, jog treneris turi pelnyti pasitikėjimą. Tikroji motyvacija klientams ateina po mėnesio, dviejų - vos tik pasirodo pirmieji rezultatai.
- O kas motyvuoja patį? Iš kur tiek optimizmo?
Būnu ir aš pavargęs (šypsosi). Galbūt tikrai esu „gimęs su laimingais marškinėliais“ - mane supa geri žmonės, neretai optimizmo duoda ir patys klientai! Juo labiau kad čia sutikau daug žmonių, kurie man tapo daugiau nei klientai. Vienas didžiausių džiaugsmų, įkvepiančių optimizmui- šeima.
Visai neseniai sulaukėme antrosios dukrelės, viskas gyvenime dar labiau įgavo prasmę. Baigia susidėlioti visi prioritetai, tad mėgiamas darbas prideda daug džiaugsmo, gyvenimas parodo, kad ne tie dalykai tau brangiausi. Niekada nenorėčiau grįžti į ankstesnius darbus (šypsosi). Džiaugiuosi, kad viskas „tekėjo tokia vaga“ - praeitis labai stipriai nulėmė mano dabartį ir ateitį.
- Tad kaip gi kilo idėja viską keisti ir tapti treneriu?
Labai paprastai- vieną vakarą po darbo nenorėjau nieko, tiesiog gulėjau lovoj ir nenorėjau net pajudėti. Tuo metu jaučiausi labai prislėgtas darbe, buvo prislėgus rutina. Ir visai netyčia, išsišnekėjus su žmona, ji paskatino, kad eičiau mokytis. Jau nuo paauglystės mėgau sportuoti, tad frazė „kodėl nepabandžius būti treneriu?“ tada buvo ištarta lemtingai! Visą informaciją apie studijas, kur geriausia mokytis ir ko reikia, radau dar tą patį vakarą. Jau po kelių dienų pardaviau motociklą, ir lėšas investavau į mokslus. Žmona tokiu žingsniu itin džiaugėsi (šypsosi). Dabar suvokiu, kad visi atsitiktinumai lėmė tai, kad dabar čia sėdžiu šypsodamasis (šypsosi).
- Ar galite padėti bet kokiu tikslu besikreipiančiam? Siekiančiam numesti svorį, norinčiam priaugti kelis kilogramus, ar net pasiruošti varžyboms?
Taip, esu kvalifikuotas padėti visiems. Jau pokalbio metu užsibrėžiame tikslus, ko bus siekiama. Labai svarbu išklausyti, ko žmogus nori, o ne tai, kas man atrodo geriausia, kiek laiko ir pastangų tam žada įdėti, išsiaiškinti jo gyvenimo tempą, būdą. Dažniausiai norintys priaugti svorio- viską žino patys (šypsosi). Vėliau seka nuolatinis mokymas, pasakojimas apie daromus pratimus. Žmonės, atėję į sporto klubą labai dažnai klysta ir daro bet kokius pratimus. Kūną reikia pažinti, pratimus daryti tam tikra seka ir tempu, tik tada galima džiaugtis rezultatais. Šiuo metu treniruojama krepšininkų komanda buvo naujas iššūkis- mokau, kaip sportuoti siekiant išvengti traumų. Komandinis sportas- sunkus, bet labai įdomus iššūkis.
- Ar visada Jūsų veikla buvo susijusi su sportu? Kuo dar teko užsiimti?
Atvirai pasakius, esu baigęs Lietuvos Muzikos Akademiją, kur mokiausi groti smuiku. Teko dalyvauti keliuose pasirodymuose, o įgautas diplomas leistų būti ne tik atlikėju, bet ir muzikos mokytoju. Tačiau vėliau viskas pakrypo kita linkme - atvykęs į D.Britaniją dirbau vairuotoju. Kol galiausiai vieną dieną, žmonos paskatintas, vis drąsiau pagalvojau apie kitokią karjerą. Ir dabar galiu drąsiai pasakyti, kad gyvenime pagaliau darau tai, ką noriu daryti. Džiaugiuosi, kad nepabijojau „užsikelti savo kartelę“ ir dabar rytais keliuosi anaiptol ne su mintim „ir vėl į darbą“ (šypsosi).
- Ar kada pagalvojate, kad net ir su savo norais ir ambicijomis, Lietuvoje būtumėte pasiekęs tiek daug kiek čia?
Jei ryžtumėmės su šeima grįžti dabar, jau su įgytomis žiniomis, manau, darbą pavyktų gauti nesunkiai, tačiau nesu tikras, kad būtent tokių žinių reikia lietuviams, ir neabejoju, kad sukurtas sporto klubo „modelis“ yra žymiai kitoks. Tačiau apie tai negalvojame.
Čia gyvename visavertį gyvenimą, leidžiame šaknis, tad kol kas apie tai negalvojame. Žinoma, viskas labai greitai keičiasi, tad niekad nežinai, kaip gyvensime po kelių metų, Čia jaučiamės laimingi, vertinami ir motyvuojami siekti kur kas daugiau. Kas žino, gal kitą kartą kalbėsimės jau būdami ofise (šypsosi).
