Be daugybės asmeninių garsių tarpukario žmonių nuotraukų parodoje eksponuojami tokie daiktai, kaip vienas iš pirmųjų Lietuvoje dulkių siurblių. Beje, jis veikia ir dabar. Taip pat demonstruojami to meto Lietuvos ponių apdarai, technikos naujovės, vaikų žaislai, reklamos, dokumentai.
Viename iš jų, 1923 metais Didžiojoje Britanijoje paskelbtoje pirmoje Vaiko teisių deklaracijoje rašoma, kad „kiekvienas vaikas turi būti paruošiamas tam, kad galėtų pats sau duoną užsidirbti“. Arba, kad „išsiblaškęs vaikas turi būti grąžintas į tinkamą kelią“. Ši deklaracija buvo paskelbta 1935 metų V. Ruzgo knygoje „Praktiškas vadovas tėvams ir auklėtojams“.
Šiuolaikinei visuomenei karštai diskutuojant apie šeimos koncepciją ir jos ateitį, parodos rengėjai pristato vieną iš Pirmosios Lietuvos Respublikos šeimos modelių — inteligentų šeimą. Tai veikliausia to meto visuomenės ląstelė, savo veikla ir gyvenimo būdu kūrusi standartus įvairiose gyvenimo srityse.
Būtent dėl to meto naujovių inteligentų šeima ir tapo įdomi parodos rengėjams. Jei tautinis ir pilietinis inteligentų susivokimas yra gana plačiai aptartas filosofų ir istorikų, tai kasdienybės istorija vis dar laukia savo tyrinėtojų. Ši paroda yra tik nedidelis bandymas pažvelgti į privačią lietuvių inteligentų namų erdvę ir patyrinėti materialiosios kultūros elementus.
Kokie šeimos rate buvo valstybės vyrai ir moterys, kaip jie derino atsidavimą Tėvynei, tautai, savo darbui ir šeimai, kaip jie auklėjo vaikus, kokius tikslus jiems kėlė, kokius lūkesčius į juos dėjo – daugybė klausimų, į kuriuos sunku vienareikšmiškai atsakyti. Parodos rengėjai, ieškodami atsakymų, inteligentų kasdienio gyvenimo vaizdinį bandė sudėlioti kaip mozaiką – iš atsiminimų, laiškų, fotografijų, to meto spaudos bei išlikusių buities artefaktų.
Inteligentas, šeima, šeimos buitis, vaikų auklėjimas ir laisvalaikis – pagrindinės parodos temos. Parodos rengėjai išryškino esmines tarpukario lietuvių inteligentų šeimų savybes: pilietiškumą, patriotizmą, pasiaukojimą, aukštą moralę ir kultūrą. XX a. 3 dešimtmetyje susiformavęs naujas požiūris į vaiką, į vaikystės pasaulį leidžia kitaip pažvelgti į šiandien norma tapusius vaikų ugdymo standartus.
Parodoje pristatomas ir inteligentų šeimų laisvalaikis, kuris dažniausiai buvo skirtas racionaliems tikslams. Inteligentų laisvalaikio užsiėmimai turėjo šviečiamąją, tautiškumo, bendruomeniškumo ugdymo, taip pat fizinio, protinio bei emocinio poilsio funkcijas. Inteligentai savo laisvą laiką leisdavo rinkdamiesi kultūrines pramogas, sportuodami, keliaudami po Lietuvą ir pažindami gyvąją gamtą bei istorinio paveldo vietas, taip pat rūpindamiesi savo sveikata.
Parodos kūrėjai nesiekė pristatyti visų Pirmosios Lietuvos Respublikos inteligentų šeimų. Pasirinktos politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų, akademinio pasaulio atstovų, diplomatų, karininkų, medicinos darbuotojų, pedagogų, menininkų šeimos – Smetonų, Stulginskių, Grinių, Tūbelių, Vailokaičių, Venclauskių, Galaunių, Darių, Lozoraičių, Šalkauskių, Čarneckių, Jablonskių, Landsbergių, Janulaičių, Ivanauskų, Dvarionų, Sruogų, Petrauskų, Žmuidzinavičių, Zubovų, Didžiokų, Zikarų ir kt. – reprezentuoja inteligentų šeimų kasdienybės vaizdinį.
Parodoje eksponuojami daiktai ir ikonografinė medžiaga iš Istorinės LR Prezidentūros, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, S. Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio namų-muziejaus, A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus, A. ir P. Galaunių namų, J. Zikaro memorialinio muziejaus, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus, Žaislų muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Lietuvių literatūros ir meno archyvo, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus, Ukmergės kraštotyros muziejaus, Rokiškio krašto muziejaus. Taip pat iš privačių kolekcijų: Karolinos Masiulytės-Paliulienės, Danutės Vailionytės-Narkevičienės, Vidos Bartkienės, Audronės Vaitkutės, Eglės Vindašienės, Aušros Marijos Vilkienės, Juliaus Šalkauskio, Peter Kuhlmann, Ramūno Gulbino, Ramūno Janulaičio, Stanislovo Šimanausko, Jono Vaičenonio, Stanislovo Sajausko, Vytauto Miliuko, Vytauto Landsbergio, Juliaus Vytauto Smetonos, Algirdo Markūno ir kitų žymių tarpukario inteligentų šeimų palikuonių archyvų.
Paroda veiks dvejus metus.