Į Konstitucinį Teismą kreipėsi grupė Seimo narių ir Vilniaus apygardos teismas, prašydami išaaiškinti dėl Bankų įstatymo nuostatų, kuriomis, bankrutavus bankui, valstybei suteikiama pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu.
Pasak Teismo, tokios įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, nes jomis siekiama užtikrinti „ne tik kreditorių interesų apsaugą, bet ir visos visuomenės interesus turėti stabilią ir patikimą finansų
sistemą.”
„Privatiems „Snoro“ kreditoriams galimybių atgauti pinigus lieka labai nedaug. Viena viltis – Europos teismai, kita – kad bus atrastas „išgaravęs“ turtas, dėl kurio iššvaistymo kaltinami buvę „Snoro“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas“, - teismo sprendimą komentavo Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Asociacija skaičiuoja, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas” turėtų susigrąžinti apie 3 mlrd. litų, išmokėtų „Snoro“ indėlininkams, o kiti „Snoro“ kreditoriai greičiausiai praras tokią pat sumą, praneša Investuotojų asociacija.
„Snoro“ bankroto administratoriaus paskelbti duomenys rodo, kad 2013 metų kovo 31 dieną realizuojama „Snoro“ turto vertė, atmetus potencialius teisminius ginčus, siekė 3,1 mlrd. litų. Tuo tarpu Indėlių ir investicijų draudimas „Snoro“ indėlininkams yra išmokėjęs apie 4 mlrd. litų.
„Tai reiškia, kad Indėlių draudimo fondo nuostoliai šioje istorijoje gali sudaryti beveik 1 mlrd. litų. Tai nėra valstybės nuostoliai, nes lėšas į šį fondą suneša visų bankų ir kredito unijų indėlinkai“, - sakė V. Plunksnis.
Pasak jo, kitų kreditorių bei akcininkų nuostoliai siekia apie 2,9 mlrd. litų, arba 2,5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto 2012 metais.
„Vienintelė paguoda tokia, kad po to, kai bus parduotas „Snoro“ paskolų portfelis, Indėlių draudimo fondas galės grąžinti visas paskolas valstybei ir vėl prisipildys, todėl nebereikės net ir po mažos kredito unijos bankroto skolintis iš valstybės. Tai kažkiek sustiprins pasitikėjimą Lietuvos finansų sistema“, - teigė V. Plunksnis.
