„Kaip ir kiekvienais metais išryškėja ta pati problema, kad valstybės narės laiku nepateikia duomenų dėl sukčiavimo ir pažeidimų arba jų pateikiami duomenys nėra tikslūs. Norint gauti visus reikalingus ir palyginamus duomenis būtina kuo skubiau priimti vienodus ataskaitų teikimo principus visose valstybėse narėse. Tai leistų matyti realų sukčiavimų valstybėse narėse mastą bei nustatyti valstybes nares, kuriose jis yra aukščiausias, ir imtis atitinkamų priemonių. Tai taip pat leistų nustatyti, kaip valstybės narės įgyvendina Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimų rekomendacijas.
Apie tai savo pranešime šiuo klausimu pažymėjau dar 2012 metais. Tenka konstatuoti, kad iš praėjusiais metais įvardintų trūkumų tik nedidelė dalis buvo pašalinta“, - teigia Z.Balčytis.
Anot Lietuvos europarlamentaro, trūkumai neleidžia objektyviai įvertinti realaus sukčiavimo masto ES valstybėse narėse, o Parlamentas, Komisija ir OLAF negali tinkamai atlikti savo funkcijų, susijusių su situacijos vertinimu ir tolesnių pasiūlymų teikimu.
„Tokia situacija neturi būti toleruojama ir Komisija turi prisiimti visapusišką atsakomybę už neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimą ir surinkti visus reikalingus suvienodintus duomenis, kuriuos būtų galima palyginti, nustatyti ataskaitų teikimo principus visose valstybėse narėse. Be to, nesuprantama yra tai, jog OLAF tarnyba negauna iš valstybių narių duomenų apie tai, kokių veiksmų buvo imtąsi, kai OLAF perdavė informaciją apie sukčiavimus atitinkamos valstybės narės atsakingai institucijai. Raginu Komisiją imtis realių veiksmų duomenų surinkimo srityje“, teigia Z.Balčytis.