Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kokie yra apsisaugojimo nuo ultravioletinių spindulių poveikio būdai ir priemonės.
Svarbiausia – saikas
Paraudusi, jautri, skausminga, pūslėta ar besilupanti oda – tai ženklas, kad persikaitinome saulėje. Saulė spinduliuoja įvairaus ilgio ultravioletinius spindulius. Odos nudegimus sukelia ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai (UVB), tuo tarpu ultravioletiniai A spektro spinduliai (UVA) siejami su ankstyvuoju odos senėjimu, žmogaus imuninės sistemos nusilpimu. Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad abi spinduliuotės rūšys didina odos vėžio išsivystymo riziką.
Ultravioletiniai spinduliai taip pat gali sukelti įvairias akių ligas.
Visgi saulės šviesa ir šiluma yra būtina vitamino D gamybai mūsų organizme, todėl visiškai jos atsisakyti negalime. Tad norėdami mėgautis saule ir būti sveiki pirmiausia turėtume pasirūpinti apsaugos nuo ultravioletinių spindulių poveikio priemonėmis.
„Geriausiai nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių apsisaugosime ribodami buvimo atviroje saulėje laiką, dėvėdami visą kūną dengiančius drabužius, kepurę, akinius nuo saulės. Labiausiai saulės reikėtų vengti vidudienį, kai ji yra aktyviausia“, – pataria Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė V. Belousovaitė.
Kaitriomis vasaros dienomis patariama į lauką eiti anksti ryte (iki 11 val.) arba po pietų (nuo 15 val.), visą kūną dengti šviesiais natūralios medžiagos drabužiais, stengtis būti pavėsyje, dėvėti akinius nuo saulės, gerti daug vandens.
Kaip pasirinkti kosmetines apsaugos priemones
Atostogaujant tiek Lietuvoje, tiek šiltesniuose kraštuose ne visuomet pavyksta išvengti kaitrios vidudienio saulės. Be to, neretai atostogautojų tikslas – iš tolimų šalių „parsivežti“ saulėje įrudusį kūną. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad ruošiantis būti atviroje saulėje ilgesnį laiką, būtina pasirūpinti kosmetinėmis priemonėmis nuo saulės, apsaugančiomis nuo ultravioletinių spindulių.
Renkantis kosmetines apsaugos nuo saulės priemones, svarbu, kad jos apsaugotų ne tik nuo UVB bet ir nuo UVA spektro saulės spindulių. „Nepakanka pasirinkti tik SPF dydį, nes juo išreiškiama tik apsauga nuo UVB spektro spindulių. Renkantis kosmetinę apsaugos priemonę reikėtų atkreipti dėmesį, ar yra papildomai nurodyta, jog ji saugo ir nuo UVA spektro saulės spindulių“, – pataria visuomenės sveikatos specialistė.
Pasak specialistų, priemonėmis, kurių SPF yra labai aukštas, nereikėtų pasikliauti. Kosmetikos priemonės, kurių SPF aukštesnis nei 50, gali paskatinti ilgiau būti saulėje, todėl mažiau apsaugotų vietų oda gali labiau nudegti ir būti labiau pažeista.
Reikėtų atsiminti, kad skirtingą SPF turinčių priemonių poveikis skiriasi nedaug, pavyzdžiui, kremas ar kita priemonė, kurios SPF yra 30, sulaiko 96,7 proc. spindulių, o priemonių, kurių SPF 60, – 98,3 proc. spindulių. Be to, renkantis kosmetines apsaugos nuo saulės priemones, reikėtų atidžiai pasiskaityti užrašus, esančius ant pakuotės, sudėtį, gamintojo nurodymus ir jų laikytis.
Bene visų kosmetikos priemonių etiketėse yra skelbiama informacija apie tai, kaip priemonė turi būti naudojama. Tad geriausių rezultatų galime tikėtis naudodami jas pagal gamintojo nurodymus. Atkreipkite dėmesį į priemonės veikimo trukmę.
Paprastai nurodoma, kad išsimaudžius, nusišluosčius rankšluosčiu, išprakaitavus, praleidus saulėje maždaug 1,5 val., reikia pakartotinai užsitepti tokį pat kiekį priemonės. Įsidėmėkite, kad apsaugos nuo saulės priemonės pradeda veikti ne iš karto, tad nepamirškite jomis pasitepti ar pasipurkšti 20–30 min. prieš deginimąsi.
Saulės poveikis – mitai ir tikrovė
Kai kurios visuomenėje paplitusios nuostatos, susijusios su saulės poveikiu ir buvimo saulėje įpročiais, yra klaidingos. Pasitikrinkite, ar nekenkiate savo sveikatai, vadovaudamiesi kai kuriomis iš jų.
1. Vitaminas D gaminasi tik būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose. Netiesa. Už debesų slypinti saulė taip pat skleidžia UV spindulius, kurie būtini vitamino D gamybai organizme. Tik ne taip stipriai.
2. Įdegti galima tik saulei tiesiogiai kaitinant odą. Netiesa. Įdegti galima ir tuomet, kai saulę dengia debesys, nes debesys sulaiko tik dalį UV spindulių.
3. Prieš kelionę į pietų kraštus reikia pasideginti soliariume, kad nenudegtum saulėje. Netiesa. įrodyta, kad soliariumo įdegis apsaugo tik tiek, kiek apsaugotų apsauginis kremas, kurio SPF yra 2-3.
4. Tamsios odos (III-IV odos tipo) žmonės vėžiu neserga. Netiesa. Šio odos tipo žmonės taip pat serga odos vėžiu, tik kiek rečiau nei šviesios odos žmonės, bet tamsios odos žmonėms dažniau nustatomas vėlesnės stadijos vėžys. Be to, UV poveikis akims yra toks pats kaip ir šviesios odos žmonėms.