„Nuo metų pradžios mažiau nei pernai turto areštų patiria įmonės, kur yra 10 ir daugiau darbuotojų, – pastebi „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. - Turto areštai dažniau registruoti augančiose šakose, kuriose steigiama daugiau naujų įmonių - spausdinimo, automobilių remonto, ekspedijavimo, kelių transporto, miškininkystės, energetikos, teisės ir apskaitos veiklose. Minėtose šakose yra mažesnė nei kitur koncentracija, tačiau tai nereiškia, kad naujoms įmonėms pavyksta įsitvirtinti rinkoje. Turto apribojimų gausėjo ir minimalios algos didinimui jautriose paslaugų šakose, tarp kurių nemažai ir savivaldybėms priklausančių viešojo sektoriaus įstaigų (sveikatos apsaugos, kultūros bei pramogų šakose). Daugelis verslo naujokų, paslaugų įmonių bei biudžetinių įstaigų patyrė likvidumo problemų, kai šiemet padidėjo darbo sąnaudos.“
Šiemet turto areštai rečiau registruoti didesnėms ir vidutinėms įmonėms, kur dirba 10 ir daugiau darbuotojų, tačiau dažniau - smulkioms ir toms, kuriose jau nėra darbuotojų. Turto areštus patyrusių stambių darbdavių (su 250 ir daugiau darbuotojų) sumažėjo nuo 35 iki 27, vidutinio dydžio (50 - 249 darbuot.) - nuo 210 iki 182, o mažų (10 - 49 darbuotojų) - nuo 743 iki 690. Tuo tarpu turto areštus patyrusių smulkių įmonių (iki 9 darbuotojų) pagausėjo nuo 1858 iki 1924, o įmonių, kur birželio 1 d. nebuvo darbuotojų, šoktelėjo 18 proc. nuo 834 iki 984.
Beveik pusė (47 proc.) įmonių, kurioms suvaržytas disponavimas turtu, įsteigtos iki 2003 m., 27 proc. registruotos ekonomikos kilimo metais (2004-2008 m.), o 26 proc. atsirado 2009 m. ir vėliau.
Iš viso per 2013 metų pirmąjį pusmetį turto areštuota už 1,1 mlrd. Lt (pernai per tą patį laikotarpį - 1,5 mlrd. Lt). 48 proc. šios sumos sudarė areštai, pritaikyti 22 įmonėms, kurių areštuoto turto suma viršijo 10 mln. Lt. Įdomu, kad kitų 22 įmonių areštuoto turto suma nesiekė nė 100 litų, o vienu atveju arešto suma buvo tik 17 litų.
