Blogas derinukas
„Toks derinukas pliaže nieko gero nežada. Taip ir įsivaizduoju pilvinį nutukimą turintį pusamžį vyrą, visus metus nesportavusį, atvažiavusį atostogų. Cigaretės, alus, riebus ir sūrus maistas. O jei užvalgęs dar sugalvotų kamuolį pamėtyti ar intensyviai paplaukioti... Tokiomis aplinkybėmis ypač padidėja infarkto, insulto ar trombozės rizika“, – komentuoja situaciją Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, gydytoja kardiologė Žaneta Petrulionienė.
„Bet nejaugi sakysi jam, kad nepirktų čebureko, o graužtų morką ar kopūsto galvą“, – juokiasi gydytoja. Kalbant rimtai, toks vyriškis galėtų paprašyti draugės ar žmonos, kad jam į paplūdimį suruoštų sveiko maisto lauknešėlį: šiaudeliais supjaustytų šviežių daržovių ir mineralinio vandens. Teoriškai tai įmanoma, o praktiškai? Dauguma savo sveikata susirūpina tik tada, kai staiga nuo infarkto ar insulto miršta artimas arba žinomas žmogus.
Ta pačia proga, kadangi jau pradėjome kalbėti apie atostogas, gydytoja primena: kiekvienam dirbančiam žmogui vasarą būtina išeiti atostogų. Stresas, nuovargis taip pat kalti dėl aterosklerozės vystymosi, padidėjusio kraujospūdžio. Esame pervargę, įsitempę, neišsimiegoję ištisus metus. Poilsis gali padėti subalansuoti visas organizmo sistemas, tačiau jis turi būti kokybiškas, o jei dar sveikiau maitinsimės, atsisakysime žalingų įpročių, nauda bus dar didesnė.
Ką privalome žinoti
Kiekvienas suaugęs žmogus turi žinoti, kokia cholesterolio koncentracija jo kraujyje. Ar jūs žinote? Ne? Tada skubėkite pasitikrinti, nes net 80 proc. (arba 8 iš 10) vidutinio amžiaus lietuvių cholesterolio kiekis yra padidėjęs.
Galbūt tarp jų esate ir jūs, nors organizmas jokių pavojaus signalų nesiunčia. Per didelis cholesterolio kiekis yra vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų, kurios puola darbingo amžiaus žmones, rizikos veiksnių, atkreipia dėmesį Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.
Gydytoja primena, kad cholesteroliu vadinami kraujo riebalai (lipidai). Jis į kraują patenka dviem būdais: gaminamas kepenyse arba su maistu. Cholesterolis yra kelių rūšių: mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, arba blogasis, įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi, dėl to gali susidaryti cholesterolio sankaupų. Tai skatina aterosklerozės – ligos, kuria sergant kietėja ir siaurėja arterijų sienelės, vystymąsi. MTL cholesterolio kraujyje neturi būti per daug.
Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis vadinamas geruoju, nes jis padeda mažinti MTL kiekį kraujyje – susijungia, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. Gerojo cholesterolio neturi trūkti. Dar kraujyje yra trigliceridų – tai trečios rūšies lipidai. Trigliceridai skatina aterosklerozės vystymąsi, ypač žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu.
Svarbus santykis
Sveiko žmogaus kraujyje bei ląstelėse turi būti saikingi kiekiai visų išvardytų lipidų. Organizmui jų reikia kaip statybinės, energinės medžiagos. Cholesterolis būtinas kai kurių hormonų gamybai, smegenų ir įvairioms kitoms ląstelėms. Tačiau kai lipidų atsiranda per daug arba sutrinka jų santykis, laikui bėgant kraujagyslių sienelėse gali atsirasti cholesterolio sankaupų. Dėl to arterijos siaurėja ir standėja, tai vadinama ateroskleroze.
„Pastaruoju metu pasigirsta nuomonių, platinama straipsnių, kad cholesterolio mažinti nereikia, nes jis būtinas organizmui. Mes nesakome, jog cholesterolis – kenksminga medžiaga, kurią reikia naikinti. Kalbame, kad jo kiekį reikia mažinti iki nustatytos normos, atsižvelgiant į gerojo ir blogojo cholesterolio santykį. Kai gerojo cholesterolio kiekis sumažėja, o blogojo padidėja, jų santykis neturėtų viršyti 3“, – įspėja Ž. Petrulionienė.
Pasak jos, didžiausią įtaką cholesterolio kiekiui ir santykiui daro sveika gyvensena ir genetiniai veiksniai. Būtent dėl pastarųjų ir reikėtų kuo anksčiau sužinoti, koks bendras jūsų cholesterolio kiekis kraujyje. Būna labai sunkių genetiškai paveldimų dislipidemijos (taip vadinama būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis) formų. Jos gali anksti sukelti infarktą ar insultą, o žmogus nejaučia jokių pojūčių ar simptomų.
Nemokamai tiriama
Todėl kuo anksčiau rekomenduojama išsitirti, koks cholesterolio kiekis yra kraujyje. Pasak asociacijos prezidentės, ypač atidūs turėtų būti tie, kurių šeimose yra pasitaikę ankstyvų mirčių nuo infarkto ar insulto. Vyrai, perkopę 45 metus, ir moterys, vyresnės negu 55 metai, šį tyrimą turėtų darytis reguliariai, nes nuo tokio amžiaus smarkiai didėja koronarinės širdies ligos ir kitų širdies bei kraujotakos sistemos ligų rizika. Išsitirti galima nemokamai.
Lietuvoje vykdoma Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa – nemokamai tikrinami sveiki 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys siekiant išaiškinti, ar jie turi kraujotakos ligų rizikos veiksnių. Padidėjęs kraujospūdis nustatomas 60 proc. šios grupės žmonių, cholesterolis – 88 proc., diabetas – 10 proc., metabolinis sindromas – 43 proc., pilvinis nutukimas – 45 proc. Dauguma šių rizikos veiksnių siejasi su valgymo įpročiais, pastebi gydytoja.
„Ateina pas mane 150 kilogramų sveriantis pacientas ir didžiuodamasis pasakoja, kad per dieną gali išgerti 7 litrus alaus ir sudoroti puodą kiaulės ausų ir kojų. Vis dėlto yra ir pozityvių poslinkių: Lietuvoje atsirado tendencija siekti sveiko svorio, vis daugiau žmonių nutaria daugiau judėti, valgyti daugiau daržovių, vaisių, mažinti riebalų kiekį. Kūno masės mažinimas ir fizinis aktyvumas taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį“, – vertina Ž. Petrulionienė.
