Šis sprendimas yra vienas pirmųjų Pranciškaus žingsnių iki banko pertvarkymo. Popiežiaus nurodymu sudaryta speciali penkių asmenų komisija turės tiesiai pranešti jam apie viską, kas bus atskleista.
76-erių pontifikas pasiryžęs "geriau sužinoti apie teisinę Religijos darbų instituto (Istituto per le Opere di Religione, IOR) būklę ir jo veiklą, kad būtų atsikratyta niūraus įvaizdžio, kai vis pasirodo pranešimų apie įtartinus banko sandorius.
Vatikanas nurodo, kad minėtoji komisija turės teisę paimti į savo rankas bet kuriuos dokumentus.
"Popiežiaus Pranciškaus revoliucija prasideda nuo IOR", - sakė Carlo Marroni, dienraščio "Il Sole 24 Ore" korespondentas, kuris domisi Vatikano reikalais, pranešdamas apie "ryžtingą, stiprų ir visiškai neįprastą intervenciją".
Su tokia nuomone sutinka ir religijos reikalų ekspertas Andrea Tornielli, pridurdamas, kad "tai buvo naujoviškas sprendimas".
"Prieš pradėdamas reformas, Pranciškus nori žinoti viską ir, aš manau, viską, kas vyksta "Nicolo V" bastiono (šio banko štabo) šešėlyje," , - rašė jis laikraščio "La Stampa" projekte "Vatican Insider".
Vatikano banką pastaraisiais dešimtmečiais krėtė virtinė skandalų. Ankstesnį jo prezidentą Ettore Gotti Tedeschi Komisija be jokių ceremonijų atleido 2012 metų gegužę.
Vatikano banko istorijoje buvo liūdnų įvykių, kaip pavyzdžiui "Banco Ambrosiano" žlugimas. Šventasis Sostas buvo pagrindinis šio banko, kaltinto Sicilijos mafijos pinigų plovimu, akcininkas.
"Banco Ambrosiano" pirmininkas, Roberto Calvi, žiniasklaidoje vadintas "Dievo bankininku", buvo rastas pasikoręs ar pakartas 1982 metais po vienu Londono tiltu; buvo įtarta, kad jį nužudė gangsteriai.
2011 metais popiežius Benediktas XVI įsteigė vidinę Finansinės informacijos valdybą (FIA), siekdamas pradėti banko reformas, kad bankas atsidurtų "baltajame sąraše" šalių, kurios bendromis pastangomis kovoja su pinigų plovimu, prižiūrint Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO).
Tačiau kritikuojančiųjų nuomone, toks veiksmas buvo nevykęs; ir dabar daugelis stebi, ar Pranciškus perkratys aukščiausią šios įstaigos lygmenį.
Popiežius, išrinktas kovo mėnesį, kai viduje buvo aktyviai diskutuojama, ar apskritai Vatikanui reikia turėti banką, koneveikė pinigų kultą ir ragino Bažnyčią tapti "vargšų Bažnyčia".
Kartą jis pašmaikštavo, kad "Šv.Petras neturėjo banko sąskaitos" ir perspėjo IOR bei kitus Vatikano pareigūnus, kad "biurai reikalingi, bet jie reikalingi tik iki tam tikro taško".
Pontifikas birželio 13 dieną patvirtino sprendimą paskirti monsinjorą Battistą Mario Salvatore Riccą IOR banko laikinuoju prelatu.
Šis svarbus postas buvo laisvas nuo 2011 metų.
Prelatas prižiūri banko veiklą, dalyvauja jo Priežiūros tarybos posėdžiuose ir, kas itin svarbu, turi teisę susipažinti su visais jo dokumentais. IOR prelatas yra atskaitingas Kardinolų komisijai, kuriai vadovauja antrasis pagal rangą Šventojo Sosto pareigūnas, todėl faktiškai jis turi galimybę palaikyti tiesioginį ryšį su popiežiumi.
Dabar sudarytas naujas komitetas, kuriam vadovaus kardinolas Raffaele Farina, buvęs Vatikano slaptųjų archyvų archyvaras, ir kurį sudaro keturi prelatai bei Harvardo teisės profesorė Mary Ann Glendon.