Pirmą kartą į šį titulą gali pretenduoti Europos miestai, kurių gyventojų skaičius viršija 100 000. Iki šiol jį įgyti galėjo tik ne mažiau kaip 200 000 gyventojų turintys miestai. Šis pokytis reiškia, kad Europos žalioji sostinė dabar gali būti renkama iš daugiau negu 400 Europos miestų.
Tapimo Europos žaliąja sostine privalumai – švaresnė aplinka, naujos darbo vietos ir investicijos, daugiau turistų, palankus vertinimas tarptautinėje žiniasklaidoje ir daugiau aplinkos projektus pasirengusių remti organizacijų.
Už aplinką atsakingas Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Europos žaliosios sostinės apdovanojimas skiriamas už vietos lygmens pastangas gerinti miesto aplinką ir skatinti tvarų augimą. Dabar, kai skelbiame septintosios Europos žaliosios sostinės (2016 m.) konkursą, norėčiau paraginti mažesnius miestus teikti paraiškas ir pasinaudoti šia galimybe apžvelgti, ko jie yra pasiekę puoselėdami aplinką, atkreipti į šiuos laimėjimus kitų dėmesį ir planuoti tvarią savo gyventojų ateitį.“
Europos žaliosios sostinės rinkimais siekiama:
- įvertinti miestus, kuriuose pasiekti aukšti aplinkos apsaugos tikslai,
- skatinti miestus iškelti plačių užmojų aplinkos apsaugos gerinimo ir tausios plėtros siekius,
- sužadinti kitų miestų norą pasinaudoti naujomis idėjomis ir gerąja patirtimi.
Kandidatai bus vertinami remiantis 12 sričių rodikliais. Tai – klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, vietinis transportas, žaliosios miesto zonos ir tausus žemės naudojimas, gamta ir biologinė įvairovė, oro kokybė, akustinės aplinkos kokybė, atliekų kaupimas ir tvarkymas, vandentvarka, nuotekų valymas, ekologinės naujovės ir tvarus užimtumas, energinis efektyvumas, integruota aplinkosaugos vadyba.
Teikti paraiškas kviečiamos visos ES valstybės narės, stojančiosios šalys ir šalys kandidatės (buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Juodkalnija, Kroatija, Serbija ir Turkija) ir Europos ekonominės erdvės šalys. Paraiškas galima teikti internetu adresu http://www.europeangreencapital.eu/. Paraiškų dalyvauti 2016 m. Europos žaliosios sostinės konkurse teikimo terminas – 2013 m. spalio 17 d. Nugalėtoją rinks Europos vertinimo komisija, jai padės pripažintų įvairių aplinkos sričių ekspertų grupė. Nugalėtojas bus paskelbtas 2014 m. birželio mėn.
Pagrindiniai faktai
Europos žaliosios sostinės apdovanojimas – aplinkos apsauga besirūpinančių miestų iniciatyva. Pradinę idėją 2006 m. gegužės 15 d. Estijos sostinėje Taline vykusiame susitikime iškėlė buvęs Talino meras Jüri Ratas. Tuomet tokio apdovanojimo įsteigimo susitarimo memorandumą pasirašė 15 Europos miestų ir Estijos miestų asociacija.
Šis titulas jau suteiktas šešiems miestams. 2010–2015 m. žaliosiomis sostinėmis paskelbti Stokholmas, Hamburgas, Vitorija-Gasteisas, Nantas, Kopenhaga ir Bristolis. Kad 2015 m. Europos žaliąja sostine taps Bristolis, paskelbta per praėjusį penktadienį Nante įvykusią kasmetinę ceremoniją.
Europos visuomenė šiuo metu yra iš esmės miestietiška, nes net trys ketvirtadaliai europiečių gyvena miestuose arba didmiesčiuose. Daug aplinkos problemų, su kuriomis susiduria mūsų visuomenė, kyla miestuose, tačiau tuose pačiuose miestuose subręsta ir pasiryžimas jas spręsti bei gimsta nauji sprendimai. Europos žaliosios sostinės rinkimų idėja kilo siekiant įvertinti Europos miestuose dedamas pastangas puoselėti aplinką, skatinti toliau eiti tuo keliu, parodyti sektinus pavyzdžius ir paskatinti dalytis patirtimi.
Šį titulą gavęs miestas ne tik tampa idėjų šaltiniu kitiems, bet ir gali padidinti savo prestižą, labiau traukti turistus, naujus darbuotojus ir gyventojus.